Be to, mudu turime ir kitÄ… pareigÄ… – pareigÄ… kurti, t. y. skelbti ir diegti į gyvenimÄ… pozityvias vertybes, kurios kada nors padÄ—s kitiems žmonÄ—ms gyventi geriau. (Albert Camus)

Lietuvoje kuria daug talentingų tekstilÄ—s menininkų, kuriems tarptautinÄ—s parodos – tai galimybÄ— bendrauti, susipažinti su kitų šalių dailininkų darbais ir paskata savajai kÅ«rybai. Vienas pagrindinių šios parodos ketinimų buvo parodyti kuo platesnÄ™ šiuolaikinÄ—s tekstilÄ—s panoramÄ…, pamatyti Europos tekstilÄ—s madas ir tendencijas, susipažinti su gerais pavieniais kÅ«riniais. Kaip ir ankstesnÄ—s, taip ir ši paroda yra apžvalginÄ—, panoraminÄ—. Parodos pavadinimas, skatinantis dailininkus, suvokti, kas bloga ir kas gera tekstilÄ—s meno plotmÄ—je, šiai parodai parinktas ne vien dÄ—l jo asociatyvaus sÄ…skambio su tradicinio audinio struktÅ«ra. Gilesniu suvokimo aspektu – gvildenamos ne tik dualistinÄ—mis priešybÄ—mis paremtos kategorijos ar specifinÄ—s tekstilÄ—s problemos, bet ir meno esmÄ—s, menininko ir žmogaus apsisprendimo, socialinio angažuotumo, atsakomybÄ—s bei daugybÄ— kitų klausimų. Ar juos gali nagrinÄ—ti dailÄ—? ŠiuolaikinÄ— tekstilÄ—? Kokia yra jos dabartinÄ— problematika ir akiratis? Ä®pratome sakyti, kad tekstilÄ— senokai naudojasi daugeliu naujų išraiškos priemonių ir tapo tarpdisciplininiu menu. Neprimetant jokių koncepcijos rÄ—mų, norÄ—josi provokuoti, išsiaiškinti, kas yra aktualu jiems, XXI amžiaus pradžios tekstilÄ—s dailininkams, iš anksto tikintis, tarsi laukiant patvirtinimo, kad darbšÄ?iose, kÅ«rybingose rankose tekstilÄ— sugebÄ—s prabilti šiuolaikiška, kalba, žavÄ—s specifiniu audinio grožiu, meistryste. Gerosios ir išvirkšÄ?iosios pusÄ—s filosofinis aspektas dailininkams žadÄ—jo temų ir žanrų pasirinkimo laisvÄ™, o pagrindinis reikalavimas atrenkant kÅ«rinius liko įtikinanti meninÄ—s idÄ—jos ir technologijos jungtis, darbo profesionalumas.

DrÄ…su kalbÄ—ti apie parodÄ… vien pagal skaidrÄ—se matytus darbus, taÄ?iau akivaizdu tai, kad joje yra tikrai puikių, profesionalių kÅ«rinių. Ä® parodos devizÄ… dailininkai atsiliepÄ— nevienodai – nuo pastangų įkÅ«nyti jį kÅ«rinio plastika, siužetiniu pasakojimu, alegorija iki jos ignoravimo, slydimo paviršiumi... TekstilÄ— parodoje gana įvairi. SÄ…lygiškai, pagal santykį su erdve, galima skirti bent tris kÅ«rinių grupes: sieninÄ™, mišrių technikų ir erdvinÄ™. Pirmajai grupei skirÄ?iau tuos dailininkus, kurie pamÄ—gÄ™ tradicinį audimÄ…, įžvelgia jame neišsenkanÄ?ias raiškos galimybes. Gausiausia parodoje darbų, atliktų neaustinÄ—mis arba mišriomis technikomis (šibori, spausdinimas, dygsniavimas, marginimas, siuvimas, daigstymas ir etc.). Neretai audimas imituojamas, siÅ«lus keiÄ?ia pluoštai, medžio plaušai, vielos, įvairios kitos medžiagos, kÅ«riniai įgauna tretįjį matavimÄ…. Dar kiti dailininkai kuria erdvinius objektus bei instaliacijas, kuriuose svarbiausia – tekstilinio audinio ir plastinių formų išraiškingumas.

Wen-Ying Huang ir Michiko Karawabayashi kÅ«riniai dvelkia rytietiška kultÅ«ra ir byloja apie išorinio pasaulio diktatÄ… mÅ«sų gyvenimams, mÅ«sų mintims. Wen-Ying Huang („Dabar ir tada“) gretina savo portretÄ… su sena vaiko fotografija jo iki šiol mÄ—giamų stilizuotų gÄ—lių fone, tuo tarsi apmÄ…stydamas laikmeÄ?io skirtumus. Monochrominis juodai baltas Michiko Karawabayashi geometrizmas („Taika“) primena betoninio miesto griuvÄ—sius, kuriuose pasimetusi vaiko figÅ«rÄ—lÄ— kalba apie skaudžiÄ… istorijos praeitį.

FigÅ«rinÄ— išraiška bÅ«dinga Siljos Puranen kÅ«riniui, kuriame ji ant padÄ—vÄ—tų antklodžių termografinÄ—s spaudos bÅ«du įtaigiai vaizduoja dvi alegorines moterų figÅ«ras, įkÅ«nijanÄ?ias skirtingÄ… moralinių verÄ?ių krÅ«vį ir simbolizuojanÄ?ias pasiaukojimÄ… ir nuopuolį. TekstilÄ—s medžiagos, jų savybÄ—s, piešinys ir spalvos, pasitelkti pagrindinei idÄ—jai perteikti, tampa esmine ir neatskiriama darbo koncepcijos dalimi.

Geriausi, polÄ—kiu paženklinti parodos kÅ«riniai kvestionuoja esmines, globalias – laiko ir istorijos, taikos, gyvenimo ir meilÄ—s bei jų dialektikos temas ir parodo, kaip dailininkas jas suvokia mÅ«sų neramaus istorinio laiko kontekste. Iškalbingas Sugane Hara („Jos tragedija turi vartojamÄ… vertÄ™“) objektas, kuriuo ji pasakoja apie skaudų jaunos moters likimÄ…, už kurį mes, visuomenÄ—s dalis, esame taip pat atsakingi. AutorinÄ—s technologijos dÄ—ka poliesteris neatpažįstamai pasikeiÄ?ia, pavirsdamas trapia, rausvos spalvos materija, kuri įkvepia erdvei gyvastį, suteikia tekstÅ«ros, svorio. Tuo tarpu, didÄ—jantys į viršÅ³ objekto tÅ«riai tvyro lyg neišvengiama grÄ—smÄ—, ir tuo autorÄ— tarsi teigia, kad neįmanoma pasakyti, kuri yra geroji ar išvirkšÄ?ioji pusÄ—, nes mes gyvename ekonomikos dÄ—snių valdomame pasaulyje.

Paroda dar kartÄ… patvirtina mintį, kad šiuolaikinÄ— tekstilÄ— yra įvairi, sunkiai apibÅ«dinama, taÄ?iau atvira naujoms idÄ—joms, technologijoms, o geriausieji iš kÅ«rinių geba kalbÄ—ti gyva meno kalba, reikšti požiÅ«rį į supantį pasaulį. Parodoje nÄ—ra kraštutinio avangardizmo apraiškų, destrukcijos, ir lietuviai, ir užsienieÄ?iai savo kÅ«riniuose siekia dvasingumo, harmonijos, estetinių emocijų. Viliuosi, kad paroda suteiks gerų įspÅ«džių žiÅ«rovams. Tai buvo viena pagrindinių jos intencijų, o kaip tai pavyko, parodys ateitis, paÄ?ios parodos patirties apmÄ…stymas.

SnieguolÄ— SurblienÄ—