Komentarai | Kontaktai
Apie | TEXTILE 09 | Menas ir viešumas | Istorija | Spauda | Galerija | Rėmėjai
  • English
  • Lithuanian
 

Tuo metu, kai Lietuvoje prasidėjo politinis kultūrinis perversmas, kai nusistovėjusias kasmetines apžvalgines parodas ėmė keisti teminės, kuruojamo pobūdžio, parodos, Kauno mieste, turėjusiame gausią ir aktyvią dailininkų tekstilininkų bendruomenę, ėmė bręsti nauja iniciatyva. Prieš dešimtį metų susibūrė skirtingo amžiaus įvairių pažiūrų ir įvairioms organizacijoms priklausantys tekstilės dailininkai, vienijami tikslo sukurti erdvę, kurioje galėtų gyvuoti tekstilės menas. Ši spontaniška iniciatyva atsirado, viena vertus, dėl poreikio kurti ir nevaržomai rodyti savo darbus parodose, antra vertus, suvokus, kad ir patiems menininkams reikalingas kontekstas, skatinantis kūrybą. Minėtu laikotarpiu Lietuvos menininkai buvo priversti gyventi gana uždarą kūrybinį gyvenimą. Dėl šalies politinės praeities jiems vis dar buvo sunku įsilieti į platesnį geografinį kontekstą. Noras pažinti tarptautinę tekstilės meno bendruomenę bei patiems jai atsiverti paskatino dailininkus imtis iniciatyvos ir įkurti tęstinę tarptautinę tekstilės meno parodą, nuo šiol vadinamą Kauno meno bienale. Ši iniciatyva atsirado ir buvo plėtojama po Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus stogu, ją aktyviai parėmė Kauno dailės instituto Tekstilės katedros kolektyvas.    Bienalės valdymas – tai savanoriška veikla, kurios pobūdis priklauso nuo organizacinio komiteto siekių ir idėjų. Bienalės organizacinis komitetas – tai atvira savanoriškai susiburian?ių žmonių grupė, kurios nesaisto priklausomybė vienai institucijai. Šią grupę sudaro žmonės, dirbantys įvairiose srityse, o jų skai?ius nuolat kinta. Galima teigti, kad faktas, jog bienalės vadovai kei?iasi beveik su kiekvienu renginiu, nulemia šio renginio dinamizmą ir gyvastingumą. Šiandien Kauno bienalė – jau iškilus šalies kultūrinis reiškinys, įsiliejęs į žymiausius pasaulio tekstilės meno renginius. Ta?iau kas tai – ar aklos sėkmės, nulemtos pavienių žmonių iniciatyvos ir pasiaukojamos jų veiklos, pavyzdys, ar dėsningumas? Nepaisant to, kad bienalė yra nuolat  remiama valstybinių institucijų, ji vis dar tebėra priklausoma nuo individualios iniciatyvos, neturin?ios nieko bendro su kultūros politika. Tokia iniciatyva iki šiol buvo patikima ir bene vienintelė renginio garantija. Kauno meno bienalės TEXTILE 05 rengimas man, kaip vadovei, suteikė nepaprastą džiaugsmą pažinti ir dirbti drauge su daug gerų ir dosnių žmonių, paskyrusių savo kūrybingumą, darbą ir laiką, kad gyventume įdomesnį, geresnį ir gražesnį gyvenimą. Reiškiu didžiulę padėką Kultūros ir sporto rėmimo fondui bei Kauno miesto savivaldybei už jų indėlį suteikiant finansinę paramą bienalės įgyvendinimui. Labai svarbi buvo Šiaurės Europos kultūros fondo parama bei Japonų fondo parama, kurios suteikė galimybę pristatyti parodoje unikalias šių šalių tekstilės meno kolekcijas.  Bienalė nebūtų įmanoma be aktyvios Suomijos ambasados, Britų tarybos, Japonijos ambasados bei visų rėmėjų pagalbos.  Didelę padėką reiškiu apdovanojimų steigėjams, kurie praturtino dailininkų gyvenimą  ne tik geromis emocijomis, bet ir piniginiais prizais. Ypatingas a?iū kuratoriams Jon Eric Riis, Keiko Kawashima ir Silja Puranen  už jų neįtikėtiną darbą ir geranoriškumą; žiuri nariams Osvaldui Daugeliui, Laimai Kreivytei, Gailutei Kazakevi?iūtei; visiems renginio partneriams už tai, kad prisidėjo prie idėjos ir ją papildė. Reiškiu nuoširdžią padėką asmenims, su kuriais teko kasdien bendradarbiauti – be jų pagalbos bienalė nebūtų buvusi tokia kokia yra. Galiausiai pati didžiausia padėka visiems bienalės dalyviams už jų norą dalyvauti parodoje – be jų bienalė nebūtų įvykusi. Tikiuosi, kad TEXTILE 05 pasiūlys žiūrovams tai, ko jie laukia, tikisi ir ko jie yra verti.   

Vita Gelūnienė TEXTILE 05 vadovė