Komentarai | Kontaktai
Apie | TEXTILE 09 | Menas ir viešumas | Istorija | Spauda | Galerija | Rėmėjai
  • English
  • Lithuanian
 
Geroji ir išvirkš?ioji pusės 

  Man didelė garbė būti pakviestai į Lietuvą dalyvauti Kaune organizuojamos IV tarptautinės tekstilės bienalės tarptautinės žiuri darbe.  Kaunas – tai miestas, kur kultūrinėmis tradicijomis galima grožėtis apsilankius įvairiuose muziejuose o menininkų kūrybingumą ir energiją galima pajusti organizuojant tarptautinius renginius ir siekiant užimti pirmaujan?ias pozicijas Europiniame kontekste.
   
Norė?iau išreikšti savo padėką organizaciniam komitetui už jo atliktą darbą. Dėl komiteto narių entuziazmo šie ryškūs kultūriniai įvykiai – tekstilės bienalės, kurios buvo pradėtos rengti 1997 metais, šiais metais įstengė suvienyti 68 menininkus iš 14 pasaulio šalių ir įgijo europinę reikšmę.
    Kaip žiuri narė visada jau?iu atsakomybę už artėjan?ią parodą, kad ji būtų kaip įmanoma geresnė ir mestų laukiamą iššūkį. Tai labai rinta užduotis. Reikia ne tik nulemti kiekvieno menininko karjeros sėkmę, arba vien pasakyti:
Man patinka ir man nepatinka.” Tai taip pat puiki galimybė nupiešti šiuolaikinės Europos tekstilės šiandienį vaizdą ir numatyti jos ateities raidos perspektyvą.
    „
Geroji ir išvirkš?ioji pusės” – šis paprastas ir tuo pa?iu filosofinis pavadinimas, mano manymu, atveria menininkams labai pla?ias interpretavimo galimybes.
    Kokias išvadas galė?iau padaryti remdamasi konkursui pateiktais darbais ir jų atrinkimu?Mes iš tiesų jautėme, kad menininkų susidomėjimas tarptautiniais konkursais yra didelis ir, mano nuomone, tai labai pozityvi Europos tendencija. Savo darbus atrankai atsiuntė ne tik menininkai iš Europos šalių – Danijos, Švedijos, Vokietijos, Belgijos, Islandijos, Suomijos, Rumunijos, Estijos ir t.t. bet ir iš Japonijos bei Taivanio.
š 155 menininkų pateiktų 194 darbų tarptautinė žiuri atrinko 66 darbus, kuriuos sukūrė 68 menininkai, todėl galima daryti išvadą, kad  konkurencija buvo gana stipri.
    Šį sykį dvi dominuojan?ios šalys yra Lietuva (22 menininkai) ir Latvija (11 menininkų). Tai reiškia, kad audimo tradicijos Baltijos šalyse yra labai gyvybingos. Ne tik dėl dominuojamo kiekio. Greta puikių idėjų ir naujų koncepcijų Baltijos šalys turi puikią aukš?iausio lygio švietimo bazę. Taip pat regis, kad mūsų ankstesnis bendradarbiavimas aštuntojo ir devintojo dešimtme?io Baltijos dekoratyvinio taikomojo meno  trienalėse Taline, kuris kartais sukurdavo stiprią konkurenciją, suformavo puikią pradžią šiandieniniam tekstilės meno vystymuisi. Tai taip pat liudija 2001 metais vykusi Rygos tekstilės ir pluoštinio meno trienalė
Tradicijos ir novacijos”.
    Ką iš pateiktų darbų matome? Ar jie tikrai atspindi visą Europos tekstilės raidos vaizdą? Ar yra kokia nors globalizacijos tendencija, kurią šiandien jau?iame daugelyje meno sri?ių, ar vyrauja tradicijos?
    Mano nuomone, pateikti darbai tik iš dalies atspindi Europos tekstilės tendencijas, bet leidžia kalbėti apie šiuolaikinės tekstilės pastovias vertybes ir naujus bruožus.
    Analizuodama pateiktus darbus norė?iau paminėti keletą aspektų: aukštą profesionalumo lygį – arba idealų darbo atlikimą, temos supratimą ir atgaivinimą nuo gilaus filosofinio požiūrio link paprasto ir iliustracinio, mažiau žaismo su forma ir medžiaga, daugiau dėmesio idėjos matomumui.
    Tam tikra prasme patyrėme sugrįžimą prie politinės tapiserijos – dedikacijos istorijai ir politiniams įvykiams  – tai tema, kuri pastaraisiais metais buvo beveik užmiršta.
    Keliolika darbų yra paveikti šiandieninio gyvenimo būdo ir yra paprasti išraiškos prasme. Ar tai tik gyvenimo būdas, ar ironija dėl gyvenimo būdo?
    Galima būtų teigti, kad pluoštinis menas (fibre art), kuris per pastarąjį dešimtmetį įgijo  populiarumo, daugumai menininkų vis dar  svarbus. Menininkai labiau linkę naudoti natūralias medžiagas, o ne sintetiką. Daug įvairių pluošto (fibre art) darbų (padarytų įvairiomis technikomis iš natūralių medžiagų) ir net pluoštinių skulptūrų, kurias sukūrė profesionalūs skulptoriai, suteikia galimybę lyginti, diskutuoti, numatyti…
   
Nustebino tai, kad kai kuriems menininkams galvą apsuko metaforinis realizmas – kompozicijos ir portretai atlikti taip, kad juos net būtų galima pavadinti natūraliu realizmu (kaip žmogaus senėjimo procesas). Ar tai madingas, ar būtinas šiuolaikinis požiūris  …? Kai kurie puikiai atlikti tekstilės darbai be galo žavi stipria menine išraiška.
    Ši paroda taip pat atskleis šiuolaikinio dizaino įkvėptas idėjas ir supažindins su tekstilės menu.
    Esu įsitikinusi, kad
Geroji ir išvirkš?ioji pusės”  padės susidaryti bendrą įspūdį apie šiuolaikinės tekstilės ir pluošto meno (fibre art) raidą Europoje, o taipogi atskleis menininkų pasišventimą savo profesijai. Menininkai į savo darbus įdėjo daug meilės ir energijos, o mes iš tiesų stengėmės atrinkti pa?ius įvairiausius ir  charakteringiausius šiandieninius sumanymus.
        Linkiu parodai didelio pasisekimo.
M.A.Velta Raudzepa Direktoriaus pavaduotoja
Dekoratyvinio taikomojo meno muziejus, Ryga, Latvija