Komentarai | Kontaktai
Apie | TEXTILE 09 | Menas ir viešumas | Istorija | Spauda | Galerija | Rėmėjai
  • English
  • Lithuanian
 

TARPTAUTINĖ PARODA TEKSTILĖ‘97
KAUNAS 1997

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus  Mykolo Žilinsko dailės galerija
Nepriklausomybės a. 12

Parodos organizatorius
LDS Kauno skyrius, Tekstilės sekcija

Organizacinis komitetas
Marijona Baltrušaitytė-Sinkevičienė
Liucija Banaitienė Almyra Bartkevičiūtė Zinaida Dargienė
Birutė Sarapienė
Genovaitė Sasnauskienė
Jūratė Petruškevičienė
Danutė Valentaitė

Parodos architektas
Evaldas Pauza

 

Apie parodą dailėtyrininkė Raimonda Kogelytė – Simanaitienė:

„Šis tarptautinis renginys atspindi Baltijos tekstilei būdingus procesus, eksperimentus, panaudojant pagrindinę tekstilės medžiagą – siūlus ir jų pakaitalus. Paroda tarsi tęsinys kaimynystėje, Lodzėje, matytų šiuolaikinių tekstilės trienalių, Lietuvoje vykusių Skandinavijos šalių taikomųjų parodų ir Lietuvos tekstilėje skatinusių antiutilitariškumo tendencijas.
Šioje tekstilės parodoje įprasto etniškumo, liaudiškumo nedaug, tačiau lieka tradicijos nuojauta: naudojamoje medžiagoje, technikoje (raštų įvaizdžiai, siuvinėjimai, dygsniavimai, spalvinės aliuzijos, pagaliau konceptualiai koduotos praeities tekstilės įvaizdis).
Visus parodos kūrinius norisi skirstyti į tris grupes.
Pirma – erdvinė tekstilė bei aplinkos menai (H. Bartkutės, J, Bilevičiūtės, M. Sinkevičienės, B. Sarapienės, Z. Dargienės, D. Vilks darbai). Čia siūlai dažnai pakeičiami kita medžiaga – polietilenu, žole, folija, šokoladu ir t.t. Šia prasme itin avangardiniai sprendimai dominuoja A. Bartkevičiūtės, M. Krūminš, B. Lastauskaitės, L. Oržekauskienės darbuose.
Antroji – pratęsia tapybinės abstrakcijos (A. Baumane, V. Laužonytė, J. Urbienė), foto-hiperrealizmo (V. Gelūnienė, L. Jonikienė), op meno (J. Šmidtienė, R. Rasimavičienė) idėją, tekstilinėmis priemonėmis sublimuojasi į vieningą minėtų meno krypčių populiaciją.
Trečioji kryptis – klasikinis gobelenas, kuris išlaiko tradicinę prigimtį, išraiškos būdą ir yra brangintinas savo unikalumu bei utilitarine paskirtimi.
Stebint parodą išryškėjo tekstilėje naudojamų medžiagų kaita. Vilna, medvilnė, linas pakeisti sintetinėmis medžiagomis. Todėl medžiagiškąjį parametrą norisi įvertinti ne KAIP, o KODĖL, nes tekstilės kūrinyje naudojamas naujas priemones – klijavimą, imitaciją, lankstymą – galima pateisinti tik tuo atveju, jei kuriama tekstilės iliuzija, perversija. Tą matome ir šioje ekspozicijoje – L. Oržekauskienės, B. Lastauskaitės, V. Daškevičiaus ir kitų autorių kūriniuose“.
 

 

 Parodos dalyviai