Otavio and Gustavo Pandolfo / Os Gêmeos (BR) ir Johannes Wieland (D)

Tema:Šokam

 

Johannes Wieland (Vokietija), Os Gêmeos (Brazilija), Kauno šokio teatras „Aura“ (Lietuva) „melancholijos dėžutė“

 

Choreografija: Johannes Wieland

Skulptūra: Os Gêmeos

Kostiumai: Johannes Wieland, Rūta Biliūnaitė

Muzika: The Andrews Sisters, Ben Frost, Radiohead, Bert Kaempfert, Kate Bush, Phonophani ir kiti

Atlikėjai: Gotautė Kalmatavičiūtė, Rūta Lelytė, Evangelos Poulinas, Mantas Stabačinskas

Premjera: Spalio 28 d., 2011

Kas per daiktas, kas per asmuo yra „aš“? Į ką mes kreipiamės žiūrėdami savo vidun, kokia laiko juosta kuria šį „aš“? Ar mes savo galvoje sukuriame sudėtinį laiko matmenį, kuris supaprastina mūsų gyvenimus į dvasinius ir fizinius atskaitos taškus ir verčia mus tikėti, kad jie egzistuoja konkrečiuose mūsų tapatybę formuojančiuose prisiminimuose. Visa kita, greičiausiai, prašosi bizūno… supliekti Os Gêmeos ir Johannes Wieland meniniai pasauliai. Keturi atlikėjai įmesti į „melancholijos dėžutė“ stengiasi atrasti juos sukūrusias akimirkas: analizuoti ir įsivaizduoti, išversdami savo laiko juostas į vieną vizualinę patirtį, sukurti naują vaizduotės landšaftą.

Os Gêmeos – broliai dvyniai Gustavo ir Otavio Pandolfo, todėl ir jų pseudonimas „Os Gêmeos“ reiškia „dvyniai“. Gimė jie Brazilijoje, San Paulo mieste, nuo 12-os metų susidomėjo graffiti menu ir aktyviai įsiliejo į San Paulo grafitistų bendruomenę. Pradžioje, savo darbus kurdavo lateksiniais dažais, nes purškiami nebuvo lengvai prieinami. Šiuo metu naudoja ir lateksinius, ir purškiamus dažus, taip pat kuria objektus, fotografuoja, tapo. Jų darbuose dažniausiai sutinkami vaizdai iš sapnų pasaulio. Broliai sakosi sapnuoją vienodus sapnus, kurių veiksmas vyksta nuoširdžioje, bet tuo pat metu ir naivioje vietoje pavadinimu „Tritrez“. Piešiniuose susipina braziliškas folkloras, „Tritrez“ pasaulio herojų ir brolių šeimos narių gyvenimų epizodai. Būdingiausia jų darbų spalva – geltona, jų personažai – geltonieji žmogeliukai – leidžia brolių stilistiką atpažinti bet kuriame pasaulio didmiestyje. Didelio formato Os Gêmeos sienų tapybos darbų galima rasti visame pasaulyje: Berlyne, Niujorke, Lisabonoje, Kaune, Maskvoje, Peterburge, San Paule, Atėnuose, Krokuvoje. Iš netradicinių projektų paminėtina, kad 2002 metais jų darbas buvo užsakytas Atėnų olimpinėms žaidynėms, 2007 metais Os Gêmeos ištapė Kelburno pilį Škotijoje, 2008 m. TATE muziejaus Londone sieną (vėliau nuvalyta). 2007 ir 2010 metais Os Gêmeos lankėsi Kaune, išlikusių jų darbų galima rasti k. t. „Romuva“ kieme, galerijoje „101“, ant Paveikslų galerijos sienos. 2011-aisiais Os Gêmeos grįžta į Kauno bienalę tam, kad atskleistų kitą savo meno pusę. Nuo rugsėjo mėnesio, Paveikslų galerijos didžiojoje salėje bus ruošiama instaliacija, pasakojanti jų šeimos, turinčios lietuviško ir itališko kraujo, emigracijos istoriją. Broliai margaspalviais dažais istorijas pasakoja ant sendaikčių, miniatiūrinio pastato ir jame, netradicinių tapybos drobių.

Brolių motina Margarida Leda Kanciukaitis, kurios siuvinėti rankdarbiai pristatomi kaip Os Gêmeos instaliacijos dalis, yra gimusi Brazilijoje, lietuvio ir brazilės šeimoje. Kartu instaliacijoje pristatomi ir jos sesers Veronicos Tognoli darbai. Iš vaikystės atsimena tik vieną lietuvišką žodį „kliurka“, kurio reikšmės iki galo nežinojo iki pat 2007-ųjų atvykimo į Lietuvą. 2007-ųjų metų Kauno bienalėje dalyvavo (kartu su savo sūnumis Gustavo ir Otavio Pandolfo) pakviesta Brazilijos kolekcijos kuratoriaus Fernando Marques Penteado, kuris ieškojęs Brazilijoje šiuolaikinės tekstilės apraiškų. Daugiausia Margarida Leda Kanciukaitis ir Veronica Tognoli įkvepia kasdienis gyvenimas, šeimos tradicijos, Brazilijos folkloras ir naivusis menas. Kartais jos abi bendradarbiauja su Os Gêmeos.

Johannes Wieland įgijo ankstyvąjį šokio išsilavinimą Vokietijos operos Berlyne baleto akademijoje, vadovaujant Ellys Gregor. Mokėsi Hamburgo valstybinėje operoje vadovaujant John Neumeier, o Amsterdamo menų mokykloje įgijo Menų bakalauro laipsnį. Šokio karjera jį sugražino Vokietijon, į Brunsviko valstybinį teatrą, vėliau dirbo Berlyno valstybinėje operoje. Bendradarbiavo su čia atvažiuojančiais kviestiniais choreografais, tarp jų Roland Petit ir Maurice Bejart. Vėliau kaip pagrindinis šokėjas prisijungė prie Bejart Lozanos baleto, su šia trupe daug koncertavo. Pasiruošęs radikaliems pokyčiams Wieland persikėlė į Niujorką, kur gavo stipendiją NYU Tisch menų mokykloje. Čia 2002 metais įgijo šiuolaikinio šokio ir choreografijos menų magistro laipsnį. Tais pačiais metais buvo įkurta jo trupė „johannes wieland“. Ji debiutavo originaliu darbu „Rytojus“, Joyce SoHo teatre. Anna Kisselgoff iš „The New York Times“ išgyrė šį darbą kaip „įspūdingą santykių analizę“. „Rytojus“ buvo vienas iš daugelio vėliau sekusių pritrenkiančių, intriguojančių Wielando kūrinių savo trupei. Tai 2003 m. „Dance magazine“ paskatino jį įvardinti vienu 25-ių choregrafų, kuriuos reikia matyti. Wielandas ne tik vadovauja savo trupei Niujorke, bet ir dirba meno vadovu Kaselio valstybiniame teatre, Vokietijoje. Praeityje dirbo jaunesniuoju meno vadovu „Paradigm“ agentūroje, Niujorke. Kviestiniu choeografu yra dirbęs Europoje ir Šiaurės amerikoje. Turi nuolatinio gyventojo leidimą JAV, todėl savo laiką dalina ir Niujorkui ir Vokietijai. 

[Galerija nerasta] 

Atgal

One Response to Otavio and Gustavo Pandolfo / Os Gêmeos (BR) ir Johannes Wieland (D)