SONJA ANDREW
Jungtinė karalystė
1968
SAITAI, KURIE SUJUNGIA. 2008
Skaitmeninė spauda, šilkografija, karštasis spaudas, kamšymas, adymas. 3 x (180 x 75 cm)
Kai tekėjau, močiutė į vestuvinę dovaną įdėjo raštelį su žodžiais: „Tegu kelias, kuriuo kartu einame, būna piligrimystė su Dievu“. Šie keli paprasti žodžiai perteikė jos ir jos protėvių tikėjimą, jos viltį, kad mes toliau eisime „tikėjimo keliu“ – toks buvo jos šeimos požiūris į gyvenimą.
Mano asmeninės ir kultūrinės tapatybės jausmą formuoja ne tik mano pačios, bet ir jos gyvenimo patirtys. Jos tėvas (mano prosenelis) buvo kvakeris. Dėl religinių įsitikinimų jis atsisakė eiti į kariuomenę, tad per Pirmąjį pasaulinį karą buvo už tai įkalintas. Mano močiutės šeima persikraustė gyventi kitur dėl kaimynų ir buvusių draugų persekiojimo – ant jų namų durų buvo keverzojami grafitai ir kryžiai, siekiant išskirti juos iš bendruomenės. Sveikatai yrant kalėjime, mano prosenelis paskutiniais karo metais pagaliau sutiko dalyvauti nekovinėje tarnyboje, bet jį ir jo šeimą dar daugelį metų vargino fiziniai ir dvasiniai kalėjimo randai. Pokarį ilgai dar buvo piktinamasi sąžiningais karo priešininkais ir jų šeimomis. Mano prosenelis nebegalėjo dirbti kvalifikuotu inžinieriumi ir jam buvo labai sunku gauti darbo, nes niekas nenorėjo dirbti su žmogum, atsisakiusiu kariauti. Be to, kryžiai ant jų namų juos išskyrė ir naujojoje bendruomenėje, kur tiek daug vyrų žuvo kare. Iki Antrojo pasaulinio karo mano močiutė ištekėjo ir gimė mano tėvas. Jos vyras buvo rezervistas, taigi ji vėl patyrė socialinį aplinkinės bendruomenės pasmerkimą, nes nei jos tėvas, nei vyras nekariavo.
Ši instaliacija reflektuoja tas patirtis ir mėgina perteikti mano prosenelio pažiūrų pasekmes jam pačiam ir jo šeimai. Pano pasakojama istorija pagrįsta šeimos išgyvenimais karo pradžioje, dėl religinių įsitikinimų atsisakiusio eiti į karą mano prosenelio įkalinimu ir priešiškumu tokiems žmonėms ir jų šeimoms, užsitęsusiu iki Antrojo pasaulinio karo ir po jo. Šis darbas eksponuotas Jungtinėje Karalystėje 2008 m. be turinio aprašymo, siekiant ištirti žiūrovų perskaitytų prasmių spektrą, taip pat – kultūrines bei asmenines istorijas ir patirtis, kurios veikė jų tekstilės suvokimą.
