FIONA KIRKWOOD
1949
Pietų Afrikos respublika / South African Republic
PADALINTA ŠIRDIS 2011. Skaitmeninė spauda, siuvinėjimas, pynimas, video. Instaliacija
„Padalinta širdis“ – tai mėginimas papasakoti universalią šiandienio pasaulio istoriją apie globalizacijos poveikį: daug žmonių, tarp jų ir aš, užaugo šeimoje, kur tėvai yra iš skirtingų pasaulio dalių, skirtingų visuomenių ir kultūrų.
Kūrinys taip pat kalba apie tokios kilmės padalintą savastį, kuri niekada nėra iš tikrųjų nei vienas, nei kitas dalykas, niekur iš tikrųjų nepriklauso, o žmogus mėgina integruoti tas dvi dalis gyvendamas dviejuose kontinentuose ir keliaudamas tarp jų pirmyn atgal. Aš gimiau Škotijoje, mano tėvas buvo škotas, o mama – iš Pietų Afrikos. Vėliau, būdama jauna, viena emigravau į Pietų Afriką. Ryšį su Škotija išsaugojau – turiu butą Edinburge.
Nusprendžiau panaudoti savo plaukus kaip savo tapatybės, DNR ir asmeninio augimo metaforą. Plaukai atsinaujina pasikartojančiais ciklais. Panašus cikliškumas veikia ir mano gyvenime, jis reiškiasi stengiantis išsaugoti ryšį su mano dviem pasauliais.
Instaliacija, kurią sudaro kabančių plaukų pano kolekcija (skaitmeninė spauda), reljefinė laiko juosta (siuvinėjimas) ir filmas, apima pagrindines mano gyvenimo fazes. Plaukų pano rodo kontrastą ir kompleksiškumą tarp švelnesnės, ramesnės Škotijos keltiškos aplinkos ir afrikietiškos, aštresnės, dramatiškesnės, gaivalingesnės Pietų Afrikos energijos.
Laiko juostoje įterpti maži simboliniai, ikoniški tekstiliniai vaizdai (objektai, išsiuvinėti piešiniai), atspindintys tokius prisiminimus kaip močiutės škotės siuviniai mano gimimo proga; mano pirmoji kelionė jūra į Pietų Afriką ir atgal į Škotiją, kai buvau vaikas; mano proprosenelio vaidmuo Pietų Afrikos politinėje istorijoje; mano motinos lagaminas, pilnas jos praeities Pietų Afrikoje brangenybių ir jos fotografijos albumai iš Pietų Afrikos; škotiška lėlė, afrikietiška lėlė, Stalo kalno Keiptaune piešinys, kurį nupiešė mano senelis iš Pietų Afrikos, Edinburgo pilis Škotijoje, vis dar arti mano dabartinių namų Škotijoje, Glazgo meno mokykla, kurią iš pradžių lankiau, languotas tradicinis škotiškas audinys, simbolinis dagys ir protėja (protea) – dviejų skirtingų šalių simboliai; nuo apartheido iki postaparteido ir mano asmeninės viso to patirtys, susitikimas su Nelsonu Mandela; zulų kultūra, gėlų ir zulų kalbos; oro pašto laiškai; vėliavos ir tradicinė muzika.
Filmo vaizdai projektuojami ant „laiko juostos“: aš abiejose savo šalyse kalbu apie savo gyvenimą.
