Chao, Min-Tzu

Tema:Menininkai

MIN-TZU CHAO

1983
Taivanas

DVIGUBA LAIMĖ – taivaniečių vestuvinės suknelės nuo 1900 iki šiandien. 2010–2011. Skaitmeninė spauda ant popieriaus

Moters jausmas apie meilę ir santuoką yra išreikštas per marginimo raštą. „Moterimi tampama, o ne gimstama.“ Simone de Beauvoir

Žemėlapis ne tik rodo geografines vietoves, bet ir pasakoja istorijas. Dažnai žemėlapyje informacijai perduoti ir vizualiai komunikacijai pasiekti naudojami simboliai. Šiame projekte modernus simbolizmas pasitelkiamas siekiant interpretuoti tuos laikus, kai gimė, gyveno ir tekėjo keturios Taivano moterų kartos. Jis siekia suprasti Taivano moterų gyvenimo patirtį tradicinėje, patriarchalinėje visuomenėje, atskleisti drąsią šių moterų dvasią. Be to, pastarųjų keleto šimtų metų socialinių pokyčių, politinių intervencijų ir moterų gyvenimų istorija padeda suvokti nuolat besikeičiančius moterų gyvenimus šiuolaikiniame Taivane.

Konfucianizmo mokymo supratimas padeda mums suprasti Taivano moterų situaciją minėtuoju laikotarpiu. Tradicinėje visuomenėje buvo pabrėžiama tėvystės vertė ir ypač aukštinami „mačo vyrų“ ir „nuolankių moterų“ įvaizdžiai. Sūnus laikytas vertingesniu už dukterį, moterų lavinimosi galimybės buvo ribotos. Šimtmečius buvo laikoma madinga rišti pėdas, nes moteris rištomis pėdomis atrodė švelni ir silpna. Taip pat moterų kūno žalojimas susijęs su komforto moterimis (armijos prostitutėmis), skirtomis tarnauti Japonijos armijai per Antrąjį pasaulinį karą, kai Taivaną okupavo Japonija. Pasibaigus Japonijos okupacijai, kai Taivanas atgavo tautines ambicijas, dėl feminizmo plitimo ėmė gerėti ir moterų socialinė padėtis. Šiandien Taivane globalizacija atnešė dar daugiau pokyčių į šiuolaikinių moterų gyvenimą.

Pirmoji istorija pasakoja apie vaiką nuotaką, ji remiasi mano prosenelės A-Buy (Nupirktoji, 阿 买) istorija. 1890 metais, būdama šešerių ir gyvendama Kinijoje, dėl tradicinių ir praktinių priežasčių ji buvo parduota kaip nuotaka ir 1893 m. persikėlė į Taivaną. Tuo metu sūnus laikytas daug vertingesniu nei dukra. Skurdas šeimoje nepaliko jos motinai kito pasirinkimo, kaip tik parduoti ją kaip nuotaką. Tokiai nuotakai nebuvo galimybės lankyti mokyklos; vienintelis dalykas, kurį jai reikėjo išmokti gyvenime – tai būti namų šeimininke. Ji žinojo, kad vienas pagrindinių tikslų, kodėl ji buvo nupirkta, yra palikuonys. Ji laukėsi 12 kartų, kol pagimdė sūnų. Ji pergyveno Čingų dinastijos karus. 1894 m. Kinija buvo nugalėta, ir Taivanas pagal Shimonoseki sutartį atiteko Japonijai. Jos nekaltos akys matė žiaurią visuomenės realybę. Jos gyvenimą nuolat varžė kasdienė namų ruoša. Ji pasiaukojo šeimai ir buvo laiminga.

Antroji istorija pasakoja apie mano senelę Sweet-Olive (Saldžioji Alyva, 春桂). Ji gimė 1925 m. per Japonijos okupaciją. Ji buvo įsimylėjusi savo japonų kalbos mokytoją, bet saldus sapnas baigėsi, kai jai sukako šešiolika: ji turėjo paklusti iš anksto jos tėvų suorganizuotai santuokai. Per karą santuoka jau nebebuvo reikalinga vien tam, kad gimtų sūnus. Žmona turėjo tapti šeimos centru. Daugumai vyrų esant kariuomenėje, moterys turėjo būti nepriklausomos ir stiprios: jos prižiūrėjo vaikus, slėpėsi per antskrydžius, dirbo papildomus darbus ir palaikė visą šeimos egzistavimą. Ji rėmė ne tik savo šeimą, bet taip pat ir vyrą, kad atsilaikytų prieš Japoniją, aukodamasi kartu ir dėl visų Taivano gyventojų. Jos gyvenime buvo giliai įsišaknijusi šeimos ir tautinė savimonė, ir ji išmoko tapti stipresnė. Jos metamorfozę lydėjo karo dienomis besikeičiančios kultūrinės ir politinės aplinkybės. Ji rūpinosi ne tik išgyvenimu; bet ir puoselėjo santuokinę meilę. Išlaikyti visą šeimą kartu – tai buvo palaima.

Toliau seka mano mamos, vardu Peony (Bijūnas, 牡丹), istorija (o šiame cikle – vestuvinė suknelė). Ji gimė 1949 m. ir ištekėjo 24 metų amžiaus. Baigusi vidurinę mokyklą, ji mėgavosi iki tol neegzistavusia taika ir laisve Taivano nepriklausomybės susigražinimo amžiuje. Jai patiko gerti amerikietišką kokakolą ir skaityti japoniškas komiksų knygas. Ji rengėsi šiuolaikiškai ir ėjo į kiną. Vaikystėje ji patyrė pasakišką svajonę ir po dviejų rimtų santykių, pagaliau sutiko savo vyrą. Peony buvo karjeros moteris. Finansinė nepriklausomybė leido moterims įgyti santuokinę laisvę. Konfliktai tarp nepriklausomų moterų ir vyrų buvo slepiami nuo aplinkinių. Susikūrė grupelė celibato šalininkų, jie metė iššūkį tradicinei santuokos vertei. Visuomenėje sumažėjo suvaržymų, todėl pagausėjo skyrybų ir pakartotinų santuokų. Nepilnos šeimos ir moterys, kurios augino savo vaikus vienos, taip pat tapo neišvengiamu reiškiniu. Ji siekė lygybės ir nepriklausomybės. Mėgavosi meile. Laimę ji laikė savo rankose.

Galiausiai Spring-Flower (Pavasario gėlė, 春花), 28 metų amžiaus, gimusi XX amžiaus pabaigoje, priklauso kartai, kuri užaugo su technologijomis ir internetu. Ji naudojasi labai įvairiais žinių šaltiniais, jai tapo daug lengviau bendrauti su įvairiais žmonėmis. Yra daugybė galimybių įsimylėti ir tikrovėje, ir virtualioje erdvėje. Įvairūs pasirinkimai ir meilė, kaip ir greitas maistas, yra pilni dirgiklių ir pavojų. Nestabilumas ir nesaugumas paskatino ją ieškoti gyvenimo prasmės. Jai nepavyko suderinti savo svajonės ir stabilios šeimos sukūrimo. Ji nusprendė atsisakyti tradicinių vertybių ir gyventi užsienyje. Ją persekioja nesuvaržyta laisvė, sumišusi su persekiojimo nuojauta. Ji mėgaujasi lengvabūdišku gyvenimu bei nauja patirtimi ir visada nori daugiau, bet jaučiasi vieniša, sumišusi ir kažką praradusi. Ji turi ieškoti ir atpažinti savo laimę, kai tradicinės vertybės padėti nebegali.

www.mintzuchao.com


 

Atgal

Komentavimas išjungtas.