Nicolas Bourriaud

GIJOS: FANTASMAGORIJA APIE ATSTUMĄ

„Telegrafas ir telefonas griauna visatą. Mitine ir simboline mąstysena bandoma susaistyti žmoniją su aplinkiniu pasauliu dvasiniais ryšiais, paversti atstumą erdve, būtina atsidavimui ir apmąstymams. O momentinis elektrinis ryšys šį atstumą panaikina.“  Aby Warburg

Fantasmagorija, drauge kaip metodas ir atvaizdo ideologija, galėtų tapti užmirštu istoriniu modeliu šiuolaikinei meno praktikai: tai, kaip menininkai siuvinėja savo pasakojimus derindami pramaną ir socialinę tikrovę, gyvendami tarp realybės, iliuzijų ir atvaizdų bei jų interpretacijų, regis, siejasi su XVIII a. „fantasmagorininkų“ siekiais, jų noru įtraukti žiūrovą į visa apimančias aplinkas, kurios primena mūsų instaliacijas, ir su tuo, kaip jie sujungdavo mokslinius tikslus, ezoterines žinias ir impozantiškus pasirodymus.