Paola Re

ARTE & ARTE KAUNO BIENALĖJE

Simona Muzzeddu ir Mattia Vacca – tai du tos pačios kartos italų menininkai, išreiškiantys save per šviesą: Simona naudoja šviesos diodus, o Mattia – fotojuostoje užfiksuotą šviesą.

Simona yra vaizdo menininkė, baigusi tapybos studijas Breros dailės akademijoje, Milane. Ten ją pakerėjo grafika ir fotografija.

Mattia yra fotožurnalistas, baigęs komunikacijos mokslų studijas, per kurias ypač daug dėmesio skyrė kinui ir žurnalistikai. Yra laimėjęs daug prestižinių apdovanojimų, tarp jų „Sony“ pasaulio fotografijos apdovanojimą ir Karališkosios fotografų draugijos apdovanojimą.

Kai Virginija Vitkienė manęs paprašė prisijungti prie 10-osios Kauno bienalės, pavadintos „Tinkliniai susidūrimai“, iš karto susisiekiau su būsimais bendradarbiais norėdama užmegzti glaudžius ryšius, pradinį kontaktą ir sukurti pirminį tinklą. Šiuodu menininkai vienas kito nepažinojo, bet galėjo drauge patenkinti mūsų organizacinius poreikius.

„Tinkliniai susidūrimai“ – tai ilgo ir sunkaus darbo rezultatas, kurį lietuviai bienalės organizatoriai pasiekė drauge su partneriais iš įvairių šalių. Siekta įgyvendinti ambicingą ir aktualų projektą, kurio idėjos atsispindi ir Simonos bei Mattia darbuose.

Simona buvo pakviesta į rezidencijas, kuriose turėjo dirbti su kitais kylančiais menininkais iš bienalėje dalyvaujančių šalių. Čia jai gimė mintis sukurti raudonos, žalios ir mėlynos (RGB) spalvų šviesos diodų ekraną, kuriame būtų projektuojamos jos jau sukurtos nuotraukos ir vaizdo klipai, taip pat nauji Kaune užfiksuoti įspūdžiai.

Šis ekranas atspindi šiuolaikinę visuomenę apibrėžiantį ir jai būtiną dinamiškumą. Be to, jis veiks kaip „virtualių diagramų“ ekranas. Per jį lankytojai galės bendrauti ir dvejopai perkelti savo komentarus į projektuojamus vaizdus. Išbandytais trumpaisiais tekstiniais pranešimais skirtingomis kalbomis parašytos frazės pakeis ekrane jau matomą tekstą, taip kurdamos žodžių ir atvaizdų ryšius. Antrasis būdas yra labiau prieinamas mažakalbei auditorijai. Čia šviesos diodų ekrano intensyvumas ir spalvos keičiamos „jaustukais“. Pavyzdžiui, nusiuntus liūdną jaustuką nuotrauka taps niūri, o nusiuntus linksmą jaustuką atvaizdas nušvis. Dėl pikto jaustuko nuotrauka paraudonuos ir taip toliau.

Pasitelkus internetinę vaizdo kamerą ir pokalbių programą šis darbas bus eksponuojamas ir internetu. Siekiama, kad pokalbių programos vartotojai ir parodos lankytojai aktyviai bendrautų su meno kūriniu, o šis galėtų tapti internetinės diskusijos objektu.

Taigi, Simonos Muzzeddu darbas tampa atspindinčiu ir besiplečiančiu veidrodžiu, kuris įtraukia ir sujungia kūrybiškus komentarus bei menininko kūrinį.

Mattia Vacca mums pasiūlė žymių meno kritikų jau pastebėtą fotoreportažą „Žiemos pasaka“, kuris bus eksponuojamas šalia Lietuvoje sukurto ciklo apie naujuosius Lietuvos kariuomenės šauktinius.

„Žiemos pasaka“ gimė stebint karnavalą Škinjane, kalnų miestelyje prie Komo ežero, kur gyvena vos tūkstantis žmonių.

Tai meninis albumas, kuriame pateikiamos simbolinės nuotraukos iš archajiško Italijos kampelio, kur laikas sustojęs, kur naujos gyventojų kartos sugeba išmokti ir perduoti tradicijas nesutepdamos jų skubėjimu, susirūpinimu dėl išvaizdos, pamišimu dėl virtualių „draugų“.

Visi žinome, kad karnavalas yra vaidybinių elementų turintis ritualas, proga užsidėti kaukę ir apsivilkti kostiumą. Čia žmonės tam tikra prasme apsivelka uniformas ir yra pašaukiami atlikti nebylius dažnai jau matytus ir patirtus veiksmus.

Mattia akimis, karinė uniforma, pratybos ir visa karo tarnyba taip pat yra dažnai matyti ir patirti dalykai. Jauni šauktiniai privalo užmiršti virtualųjį pasaulį ir jo beribiškumą, išmokti gynybos meno arba, dar blogiau, karo meno. Tai irgi šuolis į archajišką matmenį, kuris dažnai laikomas praeitimi, bet iš tiesų egzistuoja čia ir dabar, greta mūsų kasdienybės.

Mattia norėtų palyginti šiuodu pasaulius, parodyti kadrus, kostiumus, kaukes ir uniformas, iš arti pademonstruoti, kaip įsišaknijusi įsitikinimų sistema.

Šis projektas atskleidžia dvigubą menininko ir fotožurnalisto prigimtį, gebančią pastebėti, suprasti ir parodyti jautriausius politinius įvykius, kaip antai Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimą sugrąžinti karo prievolę.

2007 m. Kauno bienalėje debiutavusiai kultūros asociacijai „Arte&Arte“ didelė garbė vėl dirbti su Virginija Vitkiene ir kitais šio renginio organizatoriais bei rėmėjais. Be to, mūsų asociacijai, kuri jau daugiau kaip du dešimtmečius dirba šiuolaikinio tekstilės meno srityje su „Miniartextil“ paroda, tai dar viena galimybė pasirodyti tarptautinėje kultūros scenoje.