Projektas „Duona kasdieninė” (Vėjūnė Sudarytė), 8-oji Kauno bienalė, 2011. Remio Ščerbausko nuotrauka.

Spalio 3 d., šeštadienį, 16 val. M.Žilinsko dailės galerijoje (Nepriklausomybės a. 12) pristatomas jubiliejinei 10 – ajai Kauno bienalei skirtas leidinys „Šiuolaikinio meno bienalė kaip specifinės vietos atvejis: lokalumas prieš globalumą“ / „Contemporary Art Biennial as a Site Specific Event: Local versus Global“.

Diskusijoje apie bienales kaip globalios pasaulio kultūros fenomeną ir jo sąveikas su vietos kultūros lauku dalyvaus Liverpulio bienalės įkūrėjas Lewis Biggs bei Kauno bienalės meno vadovė Virginija Vitkienė. Diskusiją moderuos leidinio sudarytoja Daiva Citvarienė.

Ši knyga – tarptautinio bendradarbiavimo projektas, kuriame žymūs pasaulio parodų kuratoriai, bienalių įkūrėjai ir meno teoretikai, pasitelkdami Liverpulio, Bukarešto, Kauno, Šardžos, Taipėjaus ir kitų bienalių patirtį, analizuoja lokalumo ir globalumo paradoksus bienalių fenomeno istorijoje.

Šiandien pasaulyje skaičiuojama keli šimtai bienalių, o jų skaičius nuolat auga. Tokios didžiosios tarptautinės parodos kaip Venecijos, Whitney ar Manifesta bienalės sutraukia tūkstančius meno turistų iš viso pasaulio, o kartu tampa ekonominio ir kultūrinio kapitalo garantais.

Tačiau vis daugiau bienalių kuriasi toli nuo klasikinių meno centrų. Priešingai nei dideji meno renginiai, kur vietinė bendruomenė yra beveik nereikšminga, mažesnės bienalės pritraukia pirmiausia savo miesto publiką, kurios santykis su šiuo miesto renginiu gali lemti jo sėkmę ar nesėkmę. Pvz., Kauno bienalė, įkurta 1997 m. antrame pagal dydį Lietuvos mieste, šiandien laikoma vienu didžiausiu šiuolaikinio meno renginiu, sutraukiančiu bene plačiausias auditorijas visoje šalyje (paskutinėse bienalėse sulaukta 40 000–50 000 lankytojų).

Kita vertus, kelis šimtus bienalių ženklinantis žemėlapis į globalų šiuolaikinio meno tinklą sujungia ne tik atokiausius pasaulio miestus, tokius kaip Kaunas, Venecija ar Havana, bet ir palaiko meno pasaulio įvairovę, padeda kurti daugybę naujų meno centrų visame pasaulyje. Dažnai šiuolaikinio meno bienalės veikia kaip reikšmingas katalizatorius, neatsiejama vietos kultūros dalis.

Taigi, šiuolaikinis bienalių fenomenas nepaliaujamai verčia kalbėti apie vadinamąjį glokalumą (angl. glocal), nuolatines globalumo ir lokalumo įtampas. Kaip teigia leidinio sudarytoja Daiva Citvarienė, „įtampa tarp regiono lokalumo ir meno pasaulio globalumo vis dar yra vienas svarbiausių šiuolaikinio meno bienalių aspektų, tad siekdami dar kartą apmąstyti šį globalios pasaulio kultūros fenomeną klausiame: ar bienalės gali ir turi tapti eksperimentinėmis platformomis, kuriose būtų iš naujo apsvarstomos lokalumo ir globalumo sąveikos; ar bienalės turi įsitraukti į aktyvų dialogą su vietos kultūros lauku ir kartu pergalvoti savo tikslus, turėti ilgalaikį poveikį vietinėms meno scenoms ir vietos bendruomenėms? O galiausiai: kokia ateitis laukia „glokalių“ bienalių?”

Tekstų autoriai:
Lewis Biggsas – nepriklausomas tarptautinių parodų kuratorius, Viešojo meno instituto organizacinio komiteto pirmininkas. (1990–2000) „Tate Liverpool“ direktorius, o 2001–2014 m. – „Tate“ leidyklos knygų serijos „Tate Modern Artists Series“ atsakingasis redaktorius. Biggsas yra vienas iš Liverpulio bienalės steigėjų, 2000–2011 m. buvo jos meno vadovas bei generalinis direktorius.
Nicolas Bourriaud – daugelio tarptautinių parodų kuratorius, rašytojas, teorinių darbų apie šiuolaikinį meną autorius, 2015 m. Kauno bienalės parodos “Gijos: fantasmagorija apie atstumą” kuratorius.
Marieke van Hal – meno istorikė, Bienalių fondo steigėja ir direktorė, Europos bienalių tinklo steigėja, ilgametė „Manifesta“ ir kitų bienalių bendradarbė.
Michaela Ott – Hamburgo dailės akademijos profesorė, daugelio knygų meno ir filosofijos temomis autorė.
Eugenas Rădescu – politologas, kultūros vadybininkas, kuratorius ir teoretikas, vienas iš politikai ir kultūrai skirto žurnalo Pavilion redaktorių ir vienas iš Bukarešto bienalės direktorių (drauge su Răzvanu Ionu).
Skaidra Trilupaitytė – meno ir kultūros istorikė, daugelio tekstų apie kultūros ir urbanistinę politiką, viešųjų intelektualų vaidmenį, sovietinio ir posovietinio laikotarpio Lietuvos kultūrą bei meną autorė.
Virginija Vitkienė – menotyrininkė, meno istorikė, kuratorė, nuo 2003 m. ji yra Kauno bienalės organizatorių komandos narė, 2006 m. tapo šio renginio direktore, o nuo 2011 m. – meno vadove.
Leidinio sudarytoja Daiva Citvarienė – menotyrininkė, kuratorė, Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto dėstytoja, projekto www.atmintiesvietos.lt vadovė.