Portugalija turi senas tekstilės tradicijas – ir amato, ir pramonės. Per pastaruosius dešimtmečius buvo restruktūrizuotas pramoninės tekstilės sektorius, naujoviškai sujungiant pramoninius rankdarbių amatus ir dizainą. Kadangi nuolat naudojame tekstilę ir suvokiame ją tik kaip „produktą dėvėjimui“, dažnai nematome kritinių ir estetinių tekstilės perspektyvų.

Žvelgiant iš šio taško, Kauno bienalė gali tapti diskusijų tarp menininkų, dizainerių ir visuomenės forumu, ir sukurti galimybę veiksmingai atnaujinti „tekstilės“ sąvoką, išgrindžiant naują kelią Portugalijos tekstilės menui.

Šiai parodai kuratorė ir menininkė Lúcia David atrinko šešis įvairių sričių ir stilių menininkus, kurie tiria tekstilę įvairiais…

Plačiau

 Laima Oržekauskienė

1959

Lietuva

PENKIASDEŠIMTMETĖS. PITIJOS

Laimos Oržekauskienės kūryba skleidžiasi per apgalvotą ritualo įprasminimą ir dėmesingumą reiškinių ištakoms ir tradicijai, kaip didesniam žinojimui. Ritualą ji ne tik interpretuoja, bet ir atlieka. Susitapatina su juo, milimetras po milimetro primušdama ataudų siūlą metmenimis. Vienumoje. Savaitė po savaitės. Kiekviena detalė jos austame paveiksle yra prasminga: ir motyvas, ir raštas, ir technika, ir medžiagos. Kūryboje autorė naudojasi gausiu pasaulinės kultūros paveldu. Ir jame ieško moters būties įprasminimo kodų. Arba pati juos kuria.

Dar garsiajame keturių dalių tapiserijų cikle „Moterys arhatos: Danutė, Lina, Violeta, Kristina“ (2003–2005) Laima vaizdavo moteris, net vardais jas pavadino, bet…

Plačiau

Lozanoje daugiau nei trisdešimt metų vyko tapiserijos bienalės. Jos pavertė miestą pasauline šiuolaikinės tekstilės sostine. Renginys atsirado susitikus Tomsui Pauli (1916–1970), tuometiniam dekoratyvinių menų muziejaus Lozanoje direktoriui, ir Jeanui Lurcat, prancūzų tapytojui ir tapiserijų kūrėjui, inicijavusiam prancūzų tapiserijos atgimimą po Antrojo pasaulinio karo. 1959 m. Pierre Pauli iškėlė idėją, kad reikia atkreipti didesnį dėmesį į šiuolaikinę tapiseriją. Tai atvėrė kelią įkurti CITAM (Tarptautinis senosios ir šiuolaikinės tapiserijos centras). Ši organizacija, kuriai iki pat mirties 1966 m. vadovavo Jeanas Lurcat, surengė šešiolika parodų, jos tris dešimtmečius…

Plačiau

Pietų Korėja

BEVARDĖS MOTERYS. 2011. Instaliacija

Chunghie Lee yra tekstilės menininkė ir rašytoja, ji dėsto Seulo (P. Korėja) ir užsienio universitetuose, įskaitant Rod Ailando dizaino mokyklą JAV ir Evteko dailės ir dizaino institutą Suomijoje. Jai suteikti dailės bakalauro ir magistro laipsniai Hongiko universitete Seule, Korėjoje; 1994 metais ji gavo Fulbraito stipendiją dirbti Rod Ailando dizaino mokykloje. Čia ji pademonstravo tradicinę bojagi (Bo-ja-ki) techniką, kurią naudoja kūryboje.

Kai per 1999-ųjų žiemos sesiją Rod Ailande Chunghie Lee primą kartą už Korėjos ribų pradėjo dėstyti bojagi techniką, ji nė neįsivaizdavo, kaip menininkų ir amatininkų sudomins ši tradicinė korėjiečių technika.…

Plačiau

DAR KARTĄ – ŠOKAM – PIRMYN: „Magiškoji Kosta Rikos atmintis“

Estetinės technologijos, sutelktos į tekstilę, kuri funkcionuoja kaip tradicinė metmenų ir ataudų struktūra arba kaip neapdirbtų pluoštų derinių alternatyvos, išplėtojo strategijas, padedančias sukurti išraiškos kalbą, kuri kasdieniame mene praplečia jų suvokimą.

Šios kalbos suteikia galią idėjoms, pabrėžia išsakomas mintis ir įtvirtina novatoriškas vaizdines formas, kurios sieja ir derina tarpusavyje tradicines tekstilės technologijas, taip pat panaudodamos pluoštą, kaip novatorišką elementą, padaro erdvės eksperimentams.

Kosta Rikos tekstilės kūrėjų grupę, pristatomą…

Plačiau