PATRICIJA GILYTĖ
1972
Lietuva, Vokietija
4 MILIJONAI_UOSTAS. 2011. Porolonas, video filmas. Instaliacija
Daugumos mano performansų ištakos yra videoperformansuose, atliktuose gamtoje be publikos. Aš teikiu pirmenybę beribei gamtos erdvei: laukams, jūros pakrantei ar smėlėtai dykvietei, kur žmogaus kūnas netenka mastelio ir prasiplečia. Gamtos poveikis – vėjas, šviesa, šešėlis – taip pat lipdo ir formuoja mano darbus.
Dirbdama su porolonu naudoju į kūną orientuotus didelio mastelio patiesalus: nors jų paviršius tuščias, jie vis tiek tampa nuoroda į tai, kad trūksta žmogaus kūno. Porolono paviršių sieju su žmogaus oda, o peizažą suvokiu kaip žemės odą. Priklausomai nuo konteksto ir nuo išsidėstymo erdvėje, porolonas taip pat nurodo į įvairius socialinius veiksnius – skurdumą arba komfortą – ir kartu su pavadinimu gali sukurti savarankišką kontekstą, o tai mano darbuose yra paralelinis literatūrinis papildymas ir programa.
Porolono audinys sugeria mūsų sapnus, poilsį ir neramų miegą. Kūnas paskęsta jame ir iškyla lyg grįžtų iš poroloninių bangų. Nors videoperformansams naudoju formą, gamtoje ši medžiaga tapo tiesiog sluoksniu, užklotu, kuris uždengia, paslepia, saugo ir izoliuoja nuo aplinkos. Tikroji paslaptis išaiškėja tik tuomet, kai porolonas patenka į videoerdvę , jam (o kartu ir man) įveikus senėjimo dėsnius, kai techninė įranga cikliškai kartoja vis tas pačias sekas skirtingose parodinėse erdvėse įvairiose pasaulio vietose. Tokia skulptūros ir videomeno sąveika, leidžianti sudėti pirminį veiksmą į DVD formatą ir vėl tarsi džiną iš Aladino lempos išleisti ir išskleisti jį videoprojekcijos pavidalu, žavi mane analogija minčiai ir jos gebėjimui įveikti erdvę ir laiką.
Patricija Gilytė taip pat dalyvavo bienalės tarpdisciplininiame bendradarbiavimo projekte ŠOKAM: JUDANTI TEKSTILĖ
