Estijos tekstilės meno paroda
Kauno bienalė TEKSTILĖ traukia auditoriją iš visos Europos ir sumušė daugelį lankomumo rekordų. Ji tapo mados nešėja autoriams, taip pat viso pasaulio publikai. Su pagrindine renginio koncepcija yra susijusios ir bienalę lydinčių parodų, eksponuojamų įvairiose galerijose ir Kauno miesto erdvėse, temos. Šiuolaikinio Estijos (tekstilės) meno paroda galerijoje „Meno parkas“, kuruojamas tekstilės dizainerės ir menininkės Monikos Järg, yra viena iš kviestųjų lydinčiųjų parodų, rengiama Kauno bienalės partnerio – Estijos dailininkų sąjungos.
Parodos idėja grindžiama trimis tekstilės, kaip šiuolaikinio Estijos meno išraiškos priemonės, lygiais – koncepcija, medžiaga ir technologija. Kiekviena jų vaidina svarbų vaidmenį: be koncepcijos tekstilės kūriniai tiesiog liktų gerais rankdarbiais, o konceptualūs darbai reflektuoja milžinišką semantikos sritį ir yra įdomūs tiems, kurie greitai suvokia dalykus ir labiau sutelkia dėmesį į išorės savybes, kaip ir tiems, kurie mėgsta gilintis į dalykų esmę.
Pasinaudodama asmenine savo patirtimi ir supratimu, kuratorės bandys parodoje paaiškinti ir nužymėti Estijos tekstilės meno įvykius. Parodoje bus aiškiai vengiama žanro ribų, neatsižvelgdama į jų svarbą, paliekant jas nepastebėtas, o gal net ignoruojant.
Kaip meninės išraiškos priemonė, tekstilė yra naratyvinis mediumas ir savo prigimtimi negali daryti vien tik išorinio poveikio. Vienas iš parodos tikslų yra nurodyti šios srities tendencijas. Pasirinktas darbų rinkinys pabrėžia kryptis, kurias pati kuratorė laiko svarbiomis ir turinčiomis kokybę, tvarumą ir gylį. Čia yra įvairių stilių ir kalbėjimo būdų, įvairių medžiagų ir technikų – ir tradiciškų, ir būtent tokių, kurios daro mus įvairių sričių menininkais, valdančiais savas išraiškos priemones. Tekstilė čia yra tarsi terpė; ne tikslas ar pati sau būtinybė, o neatsiejama menininko pranešimo ir „rankraščio“ dalis, taip pat buvimas menininku ir bendresne prasme.
Vis dėlto vienas svarbiausių atrankos kriterijų susijęs su menininko santykiu į aplinkinį pasaulį. Kaip mes kreipiamės į visuomenę, vienas į kitą ir – kas svarbiausia – į save? Kaip mes bendraujame? Kūriniai yra suskirstyti į grupes, kai kurie iš jų atsirado iš ankstesnės patirties, o kai kurie yra potencialaus dialogo, gimusio kuratoriaus prote, vizija, kylanti iš stilistiškai skirtingų kūrinių. Tai – dialogas su autoriais, darbais, auditorija ir visuomene.
Kauno bienalės kontekstas leidžia būti menininku geriausia šio žodžio prasme; auditorija tikisi ne to, ką jau žino, ir ne to, ką siūlo bendrasis išsilavinimas. Čia galima eksperimentuoti, provokuoti ir pasiūlyti iššūkius, diskusijų temas ir netikėtas patirtis (tiek teigiamas, tiek neigiamas). Taigi, paroda gali visų pirma siųsti žinią, kad menininkas nebūtinai turi būti kenčiantis visuomenės atstumtasis, bet užsispyręs subjektas, aiškiai išreiškiantis savo nuomonę; kažkas, kas turi – ir privalo – būti vertinamas.
Dalyvaujantys menininkai: Maasike Maasik, Tiina Puhkan, Triinu Tulva, Kadi Pajupuu, Marilyn Piirsalu, Anu Põder, Urmas Viikas, Eva Jakovits, Kärt Ojavee, Lylian Meister, Katariina Meister, Indrekas Liitas, Aune Taamal, Monika Järg, Kirilas Safonovas.
Dauguma kūrinių sukurti specialiai šiai parodai.
Partneriai:
Estijos dailininkų sąjunga www.eaa.ee
Galerija „Meno Parkas“ www.menoparkas.lt
