Né Barros (Portugalija) & Patricija Gilytė (Lietuva-Vokietija) ir Kauno šokio teatras AURA „4 milijonai “
Né Barros (choreografija) ir Patricija Gilytė (vaizdo menininkė)
Muzika: Antanas Dombrovskij
Šokis: Andrius Stakelė, Gotautė Kalmatavičiūtė Marius Pinigis and Rūta Lelytė
Vokalas:Vaida Kalkauskaitė
Šviesos: Alexandre Vieira
Premjera: Lapkričio 11 d., 2011
Skrisdama į susitikimą su Né Barros, Patricija Gilytė skaitė lietuviškus laikraščius. Viename straipsnyje buvo teigiama, kad dėl ekonominės migracijos Lietuvos valstybė neteko trečalio milijono savo gyventojų, kitame gi buvo rašoma apie finansinio kapitalo pasiskirstymą Lietuvos rinkose. Abiejuose straipsniuose buvo vartojamas žodis „milijonas“, tai vėliau tapo bendro projekto ir metaforos „4 milijonai“ pradžios tašku. Porolonas Patricijos Gilytės darbuose tarnauja kaip jos pačios kūno tęsinys. Savo performansuose ir video darbuose Patricija poroloną sieja su žmogaus oda, o landšaftą laiko Žemės oda. Tam tikra prasme, šis požiūris turi daug bendro su kūrybiniu Né Barros pasauliu. Choreografė savo darbuose nagrinėjo landšafto, savos teritorijos praradimo, teritorijų ribų temas. Jos analizėje kūnas ir jo aplinka atitinkamai netenka individualumo ir fiziškumo. Šio bendradarbiavimo projekto rezultatas – šokio pasirodymas medijuojantis tarp teatrinio ir performatyvaus įvykio. Remiantis Né Barros, čia porolonas tampa subjektyvesne savo žeme, ant jos šokėjai yra ir praeiviai, joje kūrėjai ir transformatoriai. Čia porolonas tampa simboline migracijos problemos reprezentacija. Pasirodymo metu, ši žemė yra šokėjų pratęsimas, tai dalis jų kūnų, dalis jų pačių. Ši dalis pasirodyme virsta nauja teritorija ir nauju pasirodymo „4 milijonai“ įgyvendinimu.
Né Barros – choreografė ir šokėja. Savo meninę kūrybą plėtojo kartu su savo akademinėmis studijomis ir šiuolaikinio šokio, performanso tyrimais. Įgijo daktaro laipsnį šokyje (FMH, Lisabonos techniniame universitete), meno magistro laipsnį šokio studijose (Labano centre, Londone). Nuo 2010 metų dirba tyrėja filosofijos institute, grupėje „Estetika, politika ir menas“ (Porto universitetas). Savo judesio studijas ji pradėjo nuo klasikinio šokio, vėliau dirbo šiuolaikinio šokio ir choregrafinės kompozicijos srityje JAV, Smith koledže. Studijavo Porto universitete, kur ir įgijo bakalauro laipsnį teatro studijose (ESAP). Didžiąją dalį savo pasirodymų nuo 90-tųjų ji pastatė su trupe „balleteatro“, taip pat dirbo su Nacionaline šokio trupe (apdovanota už geriausią choregrafiją) ir su trupe „Gulbenkian ballet“. Dirbo aktore kine ir teatre. 2006 ir 2007 metais buvo filmų atrankos komisijos nare Vila do Conde trumpametražių filmų festivalyje. Kviestinė dėstytoja ESAP, FMH, ESD, ESE fakultetuose. Arnaldo Araújo studijų centro mokslinė bendradarbė, 2006-2009 metais vadovavo grupei „Meno istorija, teorija ir kritika“. 2005-2007 metais dirbo tyrėja IHA- Šiuolaikinio meno studijos. Yra išspausdinusi kelis straipsnius, o 2009 metais išleido knygą „ Apie šokio materialumą “ (port. Da materialidade na dança) ir tapo knygos „Istorijos atvejis“ bendraautorė. „Balleteatro“ trupės įkūrėja ir valdybos narė: www.balleteatro.pt
Vokietijoje gyvenanti lietuvė menininkė Patricija Gilytė (Lietuva-Vokietija) daugiausia dirba skulptūros, video meno ir instaliacijos srityse. Šias išraiškos priemones ji tyrinėja jas maišydama, ieškodama bendrų ryšių ir pati juos kurdama. 2001 m. Patricija įgijo menų magistro laipsnį Lietuvos dailės akademijoje, Kauno dailės institute, tuomet persikėlė į Vokietiją, kur tęsė savo studijas Miuncheno vaizduojamųjų menų akademijoje. Gamtos, landšafto, žmogaus kūno ir jo ryšio su aplinka temos – pagrindinės jos darbuose. Naudodamasi „namų“ metafora ji siekia sužadinti saistantį „savo vietos“ pojutį, tačiau jos darbuose šis pojūtis visuomet išlieka utopišku. Patricija Gilytė jaučia stiprų ryšį su Šiaure, o taip pat nuolat permąsto Lietuovs poezijos, 19 a. literatūrinių šaltinių, landšafto, geografijos, kultūrinių tradicijų ir jų ribų, antikinės kultūros mitų ir kitas temas. Jos darbuose skirtingi kultūriniai fenomenai naudojami atvirai, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšius. Savo sudėtingose instaliacijose ji pabrėžia ryšio su gimtine patirtį ir migracijos sąlygotą atskirties procesą. Žiūrovui leidžiama dalyvauti jos patirtyje. Patricija Gilytė nuolat pabrėžia video medijos svarbą, nes tai puiki priemonė saugoti ir transportuoti informaciją iš vienos vietos, iš vieno laikmečio į kitą. 2005 m. PG performansas „Heed 360º“ gavo apdovanojimą už idėją Kauno meno bienalėje „Textile 05“. Patricijos darbai buvo rodomi įvairiausiose parodose ir video festivaliuose, finansuoti stipendijomis ir vystomi rezidencijų ir bendrų projektų metu Vokietijoje ir kitose šalyse (Lenkijoje, Turkijoje, Lietuvoje ir Graikijoje).
