Brisson-Darveau, Amélie

Tema:Menininkai

 

JAUNOJO MENININKO PRIZAS

AMÉLIE BRISSON-DARVEAU

Kanada

1976

SPINTA MANO ŠEŠĖLIUI / UNE GARDE-ROBE POUR MON OMBRE
Linas, medvilnė, siuvimas, specialusis apšvietimas. Tekstilės instaliacija

 

Įsivaizduoju šešėlį kaip mažą nešiojamą sceną, sekiojančią paskui mane kaip debesis ir kuriančią judančius vaizdus, panašius į šokį. Įsivaizduoju šešėlį kaip nuolat judančią formą, panašią į teatro kūrinį (turintį pasakojimo potencialą) ar choreografiją.

Kūrinyje „Spinta mano šešėliui“ apvedžioju savo pačios šešėlius, kad pagal juos sukurčiau iškarpas drabužiams, kuriuos paskui pasiuvu. Iš šių takių, abstrakčių formų sukuriu fantasmagoriškus, neįmanomus, nepanaudojamus drabužius. Žiūrovas negali atsispirti pagundai ir projektuoja savo sprunkantį šešėlį ant drabužių. Jie guli kaip salos ant tamsių grindų. Jie guli kaip miegantys kūnai. Sudygsniuoti drabužiai įkvepia jaukumo, o ant trikojų pritvirtinta apšvietimo sistema subtiliai sukuria kūno iliuziją.

Iš pradžių drabužiai buvo sukurti specifinei vietai, senajai Dešambo (Kanada) presbiterijai – istoriniam paminklui. Kūriniai pasiūti iš drobės. Pasirinkau šią medžiagą dėl jos savybių: mane labiausiai domina jos grynumas, taip pat jos antiseptiškumas, patogumas, naujumas ir elegantiškumas. Drabužių modelį įkvėpė pastato istorinė praeitis. Kūrinių „scenografija“ ir kompozicija kuria naują gyvo paveikslo formą, kurią žiūrovai gali aktyvuoti ar peraktyvuoti per visą jos eksponavimą matuodamiesi drabužius. Paveikslą galima atgaivinti individualiai ar kolektyviai sinchronizuojant dalyvius. Atskirai kiekvieną drabužį galima suvokti kaip portretą. Istorija neturi nei pradžios, nei pabaigos; ji priklauso nuo žiūrovo kelionės erdvėje. Šešėliniai drabužiai tampa būdu susivokti, kad esi kitokiame erdvėlaikyje.

Kaip išeities tašką pasitelkiant istorijų pasakojimą, šešėlio drabužiai tampa vieta, kur galima tyrinėti to, kas paprastai suvokiama kaip neapčiuopiama, materialumą ir faktūrą. Mane įkvėpė dvi istorijos, kur pagrindinis personažas pametė savo šešėlį: De Camisso „Peteris Šlemilsas“ ir Andersono „Šešėlis“. Pirmojoje istorijoje autorius per kalbą šešėliui suteikia materialumą, o antrojoje kalba šešėlį suasmenina.

www.ameliebd.com

ALCHEMIJOS laidoje autorė kalba nuo 23 min: 16 sek

 

 

Atgal

2 Responses to Brisson-Darveau, Amélie

  • Marion Michell

    Atskyta į:%Y-%m-%d, %I:%M %p

    Hey Amelie, I love your work. The shapes you found are beautiful, witty, distorted, weird, wonderful, and their materiality seems just so right. Their is movement in some, but also stillness as they are laid out, they have presence and yet speak about absence. In the loosest way I see connections to my Changelings, in the absurdity of some of the shapes maybe, and also in their shadow/hidden nature. Wished I could see your work directly, not just on the computer.
    Marion Michell (co-exhibitor)

  • Jones

    Atskyta į:%Y-%m-%d, %I:%M %p

    Hey Amelie, I love your work. The shapes you found are uieutafbl, witty, distorted, weird, wonderful, and their materiality seems just so right. Their is movement in some, but also stillness as they are laid out, they have presence and yet speak about absence. In the loosest way I see connections to my Changelings, in the absurdity of some of the shapes maybe, and also in their shadow/hidden nature. Wished I could see your work directly, not just on the computer.Marion Michell (co-exhibitor)