MISAO WATANABE
1978
Japonija
RAUDONAS PEIZAŽAS. 2010.
Vilna, tapiserija. 195 x 400 cm
Pluoštas yra dalis tavęs, turi galios išgydyti žmogų ir atpalaiduoja. Tapiserija, turinti tapybos elementų, atliko svarbų vaidmenį perteikiant turinį. Dvasios peizažas, pavaizduotas „Raudoname peizaže“, išreikštas audžiant. Lycoris (raudonoji šypsuolė) yra įdomus augalas. Iš išorės jis gražus, o viduje – baisus ir nuodingas. Be to, yra prietaras, kad jei lycoris atneši į namus, gali kilti gaisras.
Žmonės irgi atveria skirtingas savo puses,- mąstau, žiūrėdama į šį žydintį augalą ir toks mąstymas ir lėmė šio kūrinio atsiradimą.
Daugumos kultūrų žmonės stengiasi suderinti viešumoje tariamus žodžius ir asmeninę nuomonę, bet japonai turbūt tai daryti stengiasi daug uoliau nei daugumos kitų šalių gyventojai. Mes vengiame išreikšti nuomonę, kuri gali kam nors nepatikti, net jei tai reikštų neišsakyti savo tikrosios pozicijos. Žmonės, kalbantys atvirai ir nuoširdžiai, laikomi „turinčiais charakterį“, „keistuoliais“, taigi mūsų kultūrai būdinga stengtis pajusti grupės atmosferą, tapti tos grupės dalimi ir prisitaikyti prie aplinkybių.
Protas dažnai kankinasi tarp konfliktuojančių žodžių ir intencijų, o aš manau, kad visi žmonės, taip pat ir, žinoma, dauguma japonų, turi suvaldyti jausmus, kylančius susidūrus su šiuo konfliktu ir susijaudinus, nusiminus ar susierzinus.
Šiame kūrinyje tuos jausmus patikėjau raudonai spalvai. Audžiant dvasios peizažas išreikštas „Raudono peizažo“ temoje. Norėčiau, kad žiūrovas pasijustų apsuptas šio kūrinio, kuriame raudona spalva kelia įvairius jausmus.
