Weigel, Almyra

Tema:Menininkai

 

ALMYRA WEIGEL

Lietuva, Vokietija

1964

KAIP SPAGEČIAI TAPO LAIDU arba MANO DARBŲ METAMORFOZĖS ISTORIJA. 2010-2011. Instaliacija

Pradžioje buvo noras. Noras kurti juvelyriškas struktūras. Šios struktūros turėjo būti trapios, lanksčios ir grakščios. O spagečiai atrodė nuostabi medžiaga, kurią galima paversti tokiomis rafinuotomis struktūromis.

Galiausiai pasirodė, kad makaronai išties pernelyg subtilūs, todėl pasakodama, kaip formavosi mano kūriniai, negaliu pristatyti „gyvų“ struktūrų iš spagečių. Dabar jos – tik brangūs prisiminimai apie pradžių pradžią.

Tačiau tuo metu, 1999-aisiais, labai trumpai egzistavo juvelyriška instaliacija, pagaminta iš spagečių. Ji vadinosi „Nekabink makaronų!“

Mačiau, kad darbas geras, todėl jis tapo prototipu, atspirties tašku ir įkvėpimo šaltiniu toliau kuriant juvelyrinius objektus bei naujų medžiagų, kurios suteikė man galimybę sukurti tokias trapias struktūras, paieškose.

Tačiau pirmasis žingsnis medžiagos, kurią naudojau šiems kūriniams, metamorfozės link buvo visiškai netikėtas. Be jokios pagarbos mano, kaip menininkės, įdėtam darbui, bet didžiai susidomėjusios maistine kūrinio verte, spagečių objektus suėdė žiurkės. Taigi teko išminti naują taką siekiant peršviečiamumo ir plonumo.

Man tiesiog reikėjo atrasti medžiagą, kurią galima formuoti ir kuri būtų pakankamai patraukli, tačiau nekeltų tokio apetito kaip virti spagečiai. Galiausiai aptikau karštus klijus, jie suteikė galimybę realizuoti idėjas ir net plėtoti jas toliau. Dirbdama su šia medžiaga atradau technikas ir galimybes, kurių prieš tai neturėjau. Todėl atsirado išraiškos formos, neįmanomos dirbant su spagečiais. Medžiagos metamorfozė, kurios priežastimi tapo maži išalkę padarėliai, virto idėjų metamorfoze. Begalinė fantazijos erdvė buvo kupina idėjų, laukiančių materializavimosi.

Taigi sukūriau naujas ir novatoriškas struktūras sekdama žmogaus kūno linijomis. Pradėjau projektus, skirtus tam tikroms temoms. Vieną iš svarbiausiųjų pavadinau „Prijuostės“. Šiam projektui paskyriau daug laiko ir pagaminau daugybę skirtingų prijuosčių. Kūriau prijuostes pagal tikrą moterų ir vyrų atvaizdą, kūriau prijuostes pagal nuolat kintantį moterų ir vyrų atvaizdą, todėl jų vis daugėjo ir daugėjo. Visoms prijuostėms suteikiau vardus, kol galiausiai projektas baigėsi. Nors moterų ir vyrų atvaizdai keisis tol, kol egzistuos žmonija, turėjau užbaigti projektą, kad pailsėčiau nuo kūrybos šia tema.

Tačiau nuolatinis nerimas tuoj pat pagimdė naujų minčių, kurios augo ir kristalizavosi į įkvėpimą, paskatinusį naujus bandymus. Taip ir turėjo nutikti – metamorfozė niekada nesibaigia: nei socialinė, nei technologinė, asmeninė ar kūrybinė.

Sąsajos tarp pasaulio ir žmogaus proto tiesiamos nenutrūkstamai. Jos kuria nuolatinę pasaulinės komunikacijos struktūrą, kuri niekuomet nemiega ir prasiskverbia į žmonių gyvenimo būdą. Struktūra stipri, nepanaikinama ir galinga. Ji vaidina gyvybiškai svarbų ir lemiamą vaidmenį žmonių gyvenime. Ji nuolat dovanoja kvapą gniaužiančias priemones, kurios padeda atskleisti žmonijai dar nežinomus troškimus. Šis projektas niekuomet nesibaigs.

Almyra taip pat dalyvavo šių metų bienalės bendradarbiavimo projekte ŠOKAM: Judanti tekstilė

www.almyraweigel.de

 

 

 

Atgal

Komentavimas išjungtas.