2015 m. sausio 5 d. Kaune (Lietuva) viešo pristatymo (kviestiems kultūros, meno ir žiniasklaidos atstovams) metu buvo pristatytas 10-osios jubiliejinės Kauno bienalės kuratorius Nicolas Bourriaud. Bienalė vyks 2015 m. rugsėjo 18 – gruodžio 31 dienomis Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejaus galerijose. Simboliška, kad naujoji Nicolas Bourriaud kuratorystės stotelė – Kaunas – paskelbta kitą dieną po jo kuruotos Taipei bienalės uždarymo.
N. Bourriaud kuruos pagrindinę bienalės parodą „Gijos: fantasmagorijos apie atstumą“ (angl. „Threads: A Fantasmagoria about Distance“), kurioje menininkai iš įvairių pasaulio šalių pristatys savo darbus. Akcentuodamas naująsias komunikacijos formas, kuratorius stengsis aktualizuoti atstumą [šiuo metu itin reliatyvią sąvoką]. Atskleisdamas parodos temą, kuratorius atsispiria nuo XIX a. išpopuliarėjusio teatralizuoto vizualinio fenomeno – fantasmagorijos, tam tikro kino ir, kaip akcentuoja N. Bourriaud, meninės instaliacijos pirmtaku.
Apie kuratorystę ir meno įvietinimą
Pirmojo vizito metu viešai pristatydamas pagrindines būsimos Kauno bienalės parodos idėjas, Nicolas Bourriaud neapsiėjo be klausimų. Vieni pagrindinių: Kas yra gera paroda? Koks yra kuratoriaus vaidmuo kuriant savų idėjų vizualizaciją, įvietinant idėjas? „Parodą aš suprantu kaip operą, kurios libreto autorius – kuratorius, o muziką atlieka menininkai“, – pabrėžė jis. Pasak N. Bourriaud, parodoje kuratorius neturi dominuoti. Turi būti išlaikyta tam tikra pusiausvyra. „Tik menininkai kontekstualizuoja ir vizualizuoja idėjas. Jie, o ne kuratorius, kuria meną,“ – teigia N. Bourriaud. Todėl geroje parodoje suvokėjas turi turėti galimybę kūrinius stebėti dvejopai: kaip istoriją, susietą bendros problematikos, arba gilinantis į kiekvieno menininko perspektyvą individualiai.
„Parodų kuravimas man lyg stovyklavimas – galimybė praplėsti savo pažinimo ribas ir taip auginti savo šaknis keliaujant (radicant augalų šaknijimosi principu, kai šaknys keliauja dirvožemio paviršiumi, o ne besiskverbdamos gilyn)“ – savo atvykimo priežastis į mažos šalies mažą miestą Kauną aiškina žinomas kuratorius ir Paryžiaus meno akademijos vadovas N. Bourriaud. Kuratorius neslepia, kad jį sudomino ne tik šalies geografinis, bet ir pačios Kauno bienalės kontekstas, glaudžiai susijęs su tekstilės kultūra. Kuratorius pasisakymuose itin akcentavo interneto įtakotą bendravimo ir pažinimo galimybių pokytį, kuris yra lemiamas dabarties ir ateities kultūrai. „Aplink mus vyksta unikalūs, iki šiol per visą žmonijos istoriją nepatirti procesai. Paskutinė nežinoma vieta Žemėje buvo atrasta 2001 m. Technologijos mums suteikia galimybę žinoti viską apie laiką, kuriame gyvename dabar. Todėl vienintelė erdvė, kuri dar nėra ištirta, yra mūsų praeitis. Tai ir viena priežasčių, kodėl meninis mąstymas siekia tų nepažinių fenomenų. Šiandien, kuomet kiekvieną dieną gaunamos informacijos kiekis yra milžiniškas, kuratoriaus tikslas – pasiūlyti naują mąstymo būdą, kitą žiūrėjimo kampą,“ – apie kuratorystės iššūkius kalbėjo N. Bourriaud. Teoretikas tiki, kad globalizacija į priekį išstūmė lokalizaciją – mažos bendruomenės, maži pasauliai, netgi tokie kaip menininko kuriama sava kultūra, šiandien yra svarbesni nei megapoliai ar didelės struktūros. Štai kodėl miestas kaip vieta – Kaunas, Taipėjus ar Paryžius N. Bourriaud kultūros sampratoje yra daug svarbesni nei tautos ar šalys (Lietuva, Taivanas ar Prancūzija).
Apie kuratorių
N. Bourriaud (g. 1965) nuo 2011-ųjų vadovauja Paryžiaus meno akademijai (pranc. „Ecole Nationale des Beaux-arts de Paris“). Prieš tai jis buvo Prancūzijos Kultūros ministerijos Studijų departamento vadovas, dirbo Gulbekian fondo šiuolaikinio meno rinkinių kuratoriumi Tate Britain galerijoje Londone (2007–2011 m.) ir bilijonieriaus Viktoro Pinchuko fondo (Ukraina, Kijevas) konsultantu. Paryžiaus kultūros klimatui itin reikšmingas Nicolas Bourriaud kaip vieno iš Palais de Tokyo parodų paviljono steigėjų ir direktorių, kartu su Jérome Sans, vaidmuo (1999–2006 m.). N. Bourriaud jau ne vienerius metus įtraukiamas į įtakingiausių pasaulio kuratorių top dešimtuko sąrašus.
Meno pasauliui N. Bourriaud gerai žinomas ne tik kaip išskirtinių parodų kuratorius, bet ir kaip plačiai diskutuojamų šiuolaikinio meno teorijos veikalų „Relational Aesthetics“ (1998), „Postproduction“ (2002) ir „The Radicant“(2009) autorius. Šiuo metu jis rengia ketvirtąją savo knygą „The Exform“, kuri pasirodys jau 2015 m. Filosofas neneigė, kad šiuo metu Kaune rengiamoje parodoje jo testuojamos idėjos gali tapti pagrindu penktajai knygai.
Paskutinieji N. Bourriaud kuratorystės projektai tapę jo idėjų laboratorijomis yra „Estratos“ Murcijoje (2008), „Altermodern“ Tate Britain galerijoje Londone (2009) ir „The Great Acceleration/Art in the Anthropocene“ (Taipei bienalė’2014). Šiuo metu N. Bourriaud laboratorija yra viena pagrindinių Kauno bienalės‘2015 parodų „Threads: A Fantasmagoria about Distance“ (liet. „Gijos: fantasmagorija apie atstumą“).
Kauno bienalė 2015 – vizualiųjų menų fiestoje dėmesys ir garsui
Kaip teigia Kauno bienalės meno vadovė Virginija Vitkienė, atsispirdami nuo kuratoriaus Nicolas Bourriaud naudojamos Thread sąvokos (tiek nusakančios šiuolaikinę internetinę komunikaciją, tiek nurodančios į konceptualią Kauno bienalės jungtį su tekstilės kultūra), bienalės kūrėjai visą renginio programą pavadino NETWORKED ENCOUNTERS. Pavadinimu akcentuojamas bienalės komunikacijos principas – kuo daugiau akivaizdžių ir ryšius kuriančių susitikimų – menininkų vienų su kitais (ko-produkcijos projektuose) ir menininkų bei animatorių susitikimų su žiūrovu (renginiuose, susitikimuose, performansuose). Lietuvoje vienintelė šiuolaikinio meno bienalė yra organizuojama nevyriausybinės organizacijos, kurios steigėjai veikia itin dinamiškai ir lanksčiai, bendradarbiaudami su daugiau nei 20 vietos ir užsienio partnerių organizacijų, kurdami ir puoselėdami auditorijų plėtros strategijas ir dėmesingumą jaunųjų menininkų galimybių tarptautinėse praktikose išplėtimui. Tiesiogiai pasiekianti iki 20 procentų vietos gyventojų ir pritraukianti daugybę užsienio svečių, Kauno bienalė kaskart kuriama naujai, keičiasi renginio struktūra, parodų ir renginių pobūdis, koncepcijos, kuratoriai. Šiais metais 10-je jubiliejinėje Kauno bienalėje vizualus menas bus siejamas su muzika ir garsu: parodose bus galima išvysti vaizdo ir garso instaliacijų, vyks performansai, muzikos koncertai, eksperimentinio garso projektai.
Šalia N. Bourriaud kuruotos parodos, bus įgyvendinami europinės dimensijos projektai, kurių metu bendradarbiaujant su užsienio partneriais bus įgyvendintos tarptautinės jaunųjų menininkų rezidencijos, sukurti ir keliose Europos šalyse pristatyti tarpdisciplininiai vaizdo ir garso projektai. Edukacinė bienalės programa suaugusiems pasiūlys diskusijas, seminarus su kuratoriais ir menininkais iš įvairių pasaulio šalių, vyks ekskursijos, kūrybinės dirbtuvės ir pamokos moksleiviams galerijų erdvėse.
Šiais metais festivalis bendradarbiauja su partneriais iš užsienio: LAB852 (Kroatija), Crafts Council (Didžioji Britanija), Arte&Arte (Italija).
