12-oji Kauno bienalė
PO IŠVYKIMO | PRIEŠ ATVYKSTANT
07.06-29.09.2019
Kuratoriai: Elisabeth Del Prete, Daniel Milnes, Lýdia Pribišová, Neringa Stoškutė, Alessandra Troncone
Konsultuojantis kuratorius: Lewis Biggs
Kuratorių biografijos
Elisabeth Del Prete (g. 1986 m. Veronoje, Italijoje) dirba mokymų kuratore „Up Projects“ – viešoje meno užsakymų organizacijoje Londone. Elisabeth yra atsakinga už kūrybinį vystymąsi ir pristatymą metų trukmės menininkų tobulinimosi programoje „Constellations“. Programą kuruoja „UP Projects“ drauge su „Flat Time House“ Londone. Kuratorinis Elisabeth tyrimas orientuotas į bendradarbiavimu ir dalyvavimu grįstas menines praktikas. Kuratorė ypač domisi socialiai angažuotu menu. 2017 m. Elisabeth dalyvavo NEON kuratorių mainų programoje Atėnuose, kurią organizavo NEON fondas bei „Whitechapel“ galerija. Programa orientavosi į socialinį visuomeninio meno vaidmenį. Iš paskutinių bendrų kuratorinių projektų verta paminėti „Public Marketplace“, kuris buvo pristatytas „ArtNight“ festivalyje Nine Elms rajone, Londone 2018 m. bei „In formation“, vykusiame Šiuolaikinio meno institute (Institute of Contemporary Arts) Londone 2017 m. Elisabeth baigė dailės istorijos bakalauro studijas Londono Goldsmito universitete (Goldsmiths, University of London), o Karališkajame menų koledže (Royal College of Art) įgijo šiuolaikinio meno kuratorystės magistrą, parašiusi darbą „Programavimas kaip išplėstinė kuratorinė praktika: nuo Documenta 11 iki laisvamanybės 2016 m. Bergeno asamblėjoje“ (Programming as an expanded curatorial practice: from Documenta 11 to freethought at Bergen Assembly 2016).
Daniel Milnes (g. 1989 m. Lidse, Didžiojoje Britanijoje) dirba pavaduojančiu kuratoriumi bei leidinių vadybininku Berlyno Modernaus meno muziejuje – Hamburgo geležinkelio stotyje (Hamburger Bahnhof – Museum für Gegenwart – Berlin). Daniel baigė šiuolaikinių kalbų studijas Oksfordo universitete (University of Oxford), jo specializacija – rusų ir vokiečių literatūra bei kalbotyra; vėliau Daniel įgijo dailės istorijos magistro laipsnį Freiburgo Alberto ir Liudvigo universitete (Albert-Ludwigs-Universität Freiburg). Dalį magistro studijų Daniel praleido Sankt Peterburgo Europos universitete (Европейский университет в Санкт-Петербурге). 2014–2016 m. jis dirbo pavaduojančiu kuratoriumi Štutgarto meno muziejuje (Kunstmuseum Stuttgart), kur kuravo solo parodą su Raphael Sbrzesny bei prisidėjo prie tokių projektų kaip: „I Got Rhythm: Art and Jazz since 1920“. 2016 m. jis pradėjo dirbti pavaduojančiu kuratoriumi „Meno namuose“ Miunchene (Haus der Kunst), kur kuravo solo parodą su Polina Kanis, teminę parodą „Blind Faith“ bei Sammlung Goetz vaizdo įrašų kolekcijos pristatymą „Again and Again“. Pradėjęs dirbti Berlyne 2018 m. Daniel jau kuravo solo parodą drauge su Agnieszka Polska, o šiuo metu dirba pavaduojančiu kuratoriumi prie Jack Whitten darbų parodos, kuri vyks 2019 m. kovo pradžioje.
Lýdia Pribišová (g. 1980 m. Bratislavoje, Slovakijoje) yra kuratorė ir meno istorikė, gyvenanti Bratislavoje. 2006 m. pradėjo dirbti žurnalo „Flash Art Czech & Slovak Edition“ redaktore, o 2015 m. tapo vyriausiąja jo redaktore. 2013–2015 m. ji dirbo projektų koordinatore www.tranzit.org.2012 m. įkūrė pelno nesiekiančią iniciatyvą PILOT (http://www.pilot-projects.info), o 2007 m. ir 2011 m. buvo viena iš Slovakijos prezentacijos Prahos bienalėje kuratorių. 2013 m. Lydia įgijo daktaro laipsnį „La Sapienza“ universitete Romoje (Università degli Studi di Roma La Sapienza), o 2016 m. remdamasi savo disertacija išleido knygą „Romos kvadrianalė. Nuo viešos įstaigos iki fondo“ (La Quadriennale di Roma. Da ente autonomo a fondazione). Kuratorė yra AICA (International Association of Art Critics) narė. Jai teko bendradarbiauti su daugybe galerijų įvairiose šalyse: Nacionaliniu modernaus meno ir architektūros muziejumi (MAXXI), „AlbumArte“, „Viafarini“ Italijoje; „Kunsthalle Athena“ Graikijoje; Meno muziejumi Kluže-Napokoje, Rumunijoje; „OI Futuro“ Rio de Žaneire, Brazilijoje; Meno ir urbanistikos centru (Zentrum fűr Kunst und Urbanistik) Vokietijoje, Šiuolaikinio meno muziejumi, Novi Sade, Serbijoje; Modernaus ir šiuolaikinio meno muziejumi Rijekoje, Kroatijoje; ISCP (International Studio & Curatorial Program) JAV ir tranzit.org, „Kunsthalle Bratislava“, „Hit Gallery“ Slovakijoje.
Neringa Stoškutė (g. 1986 m. Kaune, Lietuvoje) yra laisvai samdoma kuratorė ir Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto doktorantė. 2009 m. Glazgo menų mokykloje (The Glasgow School of Art) Neringa įgijo tarpdisciplininį interjero dizaino bakalaurą, o 2011 m. baigė šiuolaikinio dizaino kuratorystės magistro programą Kingstono universitete (Kingston University), kuris bendradarbiauja su Londono dizaino muziejumi (Design Museum London). Baigusi mokslus Neringa ėmėsi kuratorinių projektų su visame pasaulyje žinomomis Londono kultūros įstaigomis, pavyzdžiui: Dizaino muziejumi (Design Museum), Amatų taryba (Crafts Council) ir Sodų muziejumi (The Garden Museum) bei nedidele komercine galerija Šiaurės Londone. 2013 m. Neringa prisijungė prie Kauno bienalės savanorių komandos, o 2015 m. tapo auditorijos plėtros vadove, atsakinga už keturių krypčių edukacinės programos, apimančios ekskursijas, kūrybines dirbtuves, pamokas mokykloje bei socialinę įtrauktį, kūrimą ir įgyvendinimą. 2017 m. Neringa buvo paskirta Kūrybinės Europos platformos MAGIC CARPETS projektų vadove bei pradedančiąja kuratore, atsakinga už bendrą platformos valdymą ir jaunųjų menininkų rezidencijas Kaune.
Alessandra Troncone (g. 1984 m. Neapolyje, Italijoje) yra meno istorikė ir kuratorė. 2012 m. ji įgijo menų istorijos daktaro laipsnį „La Sapienza“ universitete Romoje. Alessandros tyrimų objektas buvo italų parodų istorija, apimanti 1960-uosius ir 1970-uosius. Remdamasi savo darbu ji parašė knygą „Meno dematerializacija Italijoje 1967–1973“ (La smaterializzazione dell’arte in Italia 1967–1973), kurią išleido „Postmedia Books“ 2014 m. 2015–2016 m. ji dalyvavo kuratorystės programoje „de Appel Arts Centre“ Amsterdame, kurios metu kuravo ir projektą „Rien ne va plus? Faites vos jeux!“ bei jo viešą programą, įskaitant renginį „This is Cosmos“ modernaus meno ir dizaino muziejuje „Stedelijk“. 2016 m. ji užėmė reziduojančios kuratorės poziciją Rytų Europos tyrimų kuratorystės programoje. Šiuo metu ji yra „Underneath the Arches“ kūrybos bendradirektorė. Tai programa, skirta šiuolaikiniam menui, vykstanti Neapolio archeologinėje vietovėje, kurioje yra Acquedotto Augusteo del Serino (antikinės vandentiekio sistemos) liekanos. Alessandra taip pat užima meno istorijos profesorės pareigas Neapolio dailės akademijoje (Academy of Fine Arts Napoli). Ji taip pat dirba „Flash Art“ korespondente, yra parašiusi kelis straipsnius ir esė, kurie buvo spausdinti meno žurnaluose, knygose ir kataloguose. Nuo 2013 m. ji yra Neapolio „Madre“ muziejaus tyrimų departamento mokslininkė, taip pat ir Tarptautinės šiuolaikinio meno kuratorių asociacijos narė.
Lewis Biggs – nepriklausomas kuratorius, buvęs meno galerijos ir muziejaus „Tate Liverpool“ direktorius, taip pat ir vienas Liverpulio bienalės įkūrėjų bei ilgamečių direktorių, vienas iš „Kaunas 2022“ kuratorių. Lewis dirba ir tarptautiniu patarėju bei viešojo meno profesoriumi Šanchajaus universitete, Liverpulio „Johno Mooreso galerijos“ (John Moores Exhibition Trust) garbės patikėtiniu, Tarptautinio meno kritikos apdovanojimo (International Award for Art Criticism) komisijos nariu ir Viešojo meno instituto (Institute for Public Art), kurio tikslas – tyrimai bei menininkų inicijuojamo urbanizmo propagavimas ir atstovavimas, tarybos pirmininku. 1984–1987 m. Lewis užimtos pareigos – Britų tarybos vizualiųjų menų departamento (Visual Arts Department of the British Council) pareigūnas, atsakingas už parodas, bei Jungtinės Karalystės deleguotasis komisijos narys 1986 m. San Paulo bienalėje. Lewis taip pat dirbo „Tate Liverpool“ parodų kuratoriumi (1987–1990 m.) bei direktoriumi (1990–2000 m.). Jam teko dirbti ir „Tate Modern“ menininkų serijos „General Series“ redaktoriumi („Tate Publishing“, 2001–2014). 1998 metais Lewis tapo vienu iš Liverpulio bienalės įkūrėjų, 2000–2011 m. ėjo Bienalės vadovo pareigas. Bienalės parodų pagrindą sudaro užsakomieji meno darbai, daugelis jų sukuriami konkrečiai miesto aplinkai, tiriami kolektyviai bei vykdomi pasitelkiant vietos kuratorių komandą. 2002-ųjų bienalė prisidėjo prie to, kad Liverpulio miestas 2003 m. laimėjo „2008 metų Europos kultūros sostinės titulą“. 2013 m. Lewis kuravo „Aichi Triennale“ (Nagoja, Japonija), 2014 ir 2017 m. – Folkstono trienalę (Folkstonas, Jungtinė Karalystė). Šiuo metu jis konsultuoja ir yra vyriausiasis Mongolijos žemės meno bienalės kuratorius bei „Kaunas 2022“ kuratorius, atsakingas už meno projektus viešose erdvėse.