Visą vasarą meno gerbėjus džiuginusi 12-oji Kauno bienalė „Po išvykimo | Prieš atvykstant“ skaičiuoja paskutines savaites. Kauniečiams ir miesto svečiams didelį įspūdį paliko organizuojamos ekskursijos, kviečiančios pažinti ne tik meno kūrinius, bet ir platesnį miesto istorijos kontekstą.

Algimantas Grigas – bienalės gidų komandos narys, kiekvienoje ekskursijoje atrandantis vis kažką naujo. Keliaujant kauniečių pamėgtu maršrutu, A.Grigas pasakojo apie šio darbo iššūkius ir žavesį.

– Ko reikia, norint būti gidu? Ar užtenka vien geografinių ir istorinių žinių?

– Norint tapti gidu, reikia turėti ir teorinių žinių, ir oratorinių sugebėjimų. Aišku, jeigu kažkurioje srityje nesijauti stiprus, visada galima tobulėti. Tad svarbiausias vis dėlto yra asmens noras ir pasiryžimas. Svarbus ir užmezgamas ryšys su lankytojais. Jei gidas nemato, kad publika pavargo ir jo nebeklauso, jis nebus populiarus. Deja, šio aspekto nemaža dalis gidų neišvengia. Kartais tai būna aplinkybių įkaitai – žmonės, kurie turi vesti privalomas ekskursijas kelionėse.

Visi atsimename mokyklines išvykas, kai sėdi autobuse, o gidas tau kažką pasakoja. Šie prisiminimai neretam turi neigiamą atspalvį – informacija buvo brukama per prievartą, nesistengiant jos pritaikyti auditorijai. Kitas pavyzdys – gidai, kurie yra per daug smulkmeniški. Manau, kad šios srities atstovai neturėtų slėptis už gudrių frazių, datų ir pavardžių – geriau paprastais žodžiais nupasakoti sudėtingas istorijas ir atskleisti įvykių seką. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad ekskursijos medžiaga bus supaprastinta ar praras tikslumą.