Projektas „Duona kasdieninė” (Vėjūnė Sudarytė), 8-oji kauno bienalė, 2011.Remio Ščerbausko nuotrauka.

Spalio 3 d., šeštadienis, dar viena atidarymų ir interaktyvių patyrimų diena Kauno bienalės programoje: nuo tarpdisciplinių projektų iki įtakingų tarptautinių kuratorių leidinio pristatymo. Tą vakarą įvairiose Kauno miesto vietose vyks menininkų rezidencijų dalyvių performansai, parodos „Daugiatrukmiai susidūrimai“ atidarymas ir socialinio projekto „Jausmų žemėlapis“ kartu su „Vaikų linija“ pristatymas.

Šiandien pasaulyje skaičiuojama keli šimtai bienalių, o jų skaičius nuolat auga. Tokios didžiosios tarptautinės parodos kaip Venecijos, Whitney ar Manifesta bienalės sutraukia tūkstančius meno turistų iš viso pasaulio, o kartu tampa ekonominio ir kultūrinio kapitalo garantais.

Tačiau vis daugiau bienalių kuriasi toli nuo klasikinių meno centrų. Priešingai nei didieji meno renginiai, kur vietinė bendruomenė yra beveik nereikšminga, mažesnės bienalės pritraukia pirmiausia savo miesto publiką, kurios santykis su šiuo miesto renginiu gali lemti jo sėkmę ar nesėkmę. Pvz., Kauno bienalė, įkurta 1997 m. antrame pagal dydį Lietuvos mieste, šiandien laikoma vienu didžiausiu šiuolaikinio meno renginiu, sutraukiančiu bene plačiausias auditorijas visoje šalyje (paskutinėse bienalėse sulaukta 40 000–50 000 lankytojų).

Apleistos Kauno vietos tapo inspiracijos šaltiniu tarptautiniams menininkams

Šeštadienį, nuo 18 val. Kauno bienalė ir „Kalnapilis“ pakvies į jaunųjų menininkų rezidencijų darbų pristatymą. Vakaro metu bus pristatyti 12 menininkų unikalūs nauji kūrybiniai projektai.

„Daugiatrukmiai susidūrimai: tarpdisciplininė garso, atminties ir vietos tyrimo laboratorija“ – tai meno rezidencijos projektas, kurio metu garso ir vaizdo menininkai iš skirtingų Europos šalių – Lietuvos, Italijos, Kroatijos, Graikijos, Norvegijos ir Danijos – susitiko dirbti ir kurti naujus meno kūrinius. Trijų savaičių metu, rezidencijos dalyviai tyrė ir nagrinėjo apleistas Kauno architektūrines vietas ir erdves.

Naudodami unikalų miesto architektūrinį paveldą kaip pagrindinį inspiracijos šaltinį, menininkai, pasinaudodami grupinės tarpdisciplininės kūrybos galimybe, gimdė unikalius garso bei vaizdo performansus ir instaliacijas. Atidarymo metu dalyviai bus kviečiami išgirsti ir pamatyti rezultatus.

Dalyvaujantys menininkai: Simona Muzzeddu (IT), Hrvoslava Brkušić (HR), Valdemaras Manomaitis (LT), Yiorgis Sakellariou (GR), Steinar Yggeseeth (NO), Živilė Labutytė (LT), Paulius Rainys (LT), Bionics (Urtė Pakers ir Lina Pranaitytė, LT), Gintarė Minelgaitė (LT), Nikolaj Kynde (DK), Barbara Raad (HR), Tadas Zaranka (LT). Projekto kuratorė – Sandra Kazlauskaitė. Projekto vadovas – Jeremy Keenan.

Vakaro programa:
18 val. – garso performansas, KTU Kultūros centro didžioji salė (Laisvės al. 13)
18.30 val. – garso instaliacija, KTU Kultūros centro teatro salė
19 val. – garso ir teatro performansas, KTU Kultūros centro didžioji salė
20 val. – garso, video ir objektų performansas, Žilinsko galerija (Nepriklausomybės a. 12)
20.30 val. – parodos „Daugiatrukmiai susidūrimai“ atidarymas M. Žilinsko dailės galerijoje. Paroda veiks spalio 5 d.–gruodžio 31 d.

Pripažintų pasaulyje kuratorių leidinio pristatymas

Prieš įsibėgėjant vakaro programai spalio 3 d., 16 val. M. Žilinsko dailės galerijoje (Nepriklausomybės a. 12) bus pristatomas jubiliejinei 10–ajai Kauno bienalei skirtas leidinys „Šiuolaikinio meno bienalė kaip specifinės vietos atvejis: lokalumas prieš globalumą“.

Diskusijoje apie bienales kaip globalios pasaulio kultūros fenomeną ir jų sąveikas su vietos kultūros lauku dalyvaus Liverpulio bienalės įkūrėjas Lewis Biggs, Kauno Bienalės meno vadovė Virginija Vitkienė. Diskusiją moderuos leidinio sudarytoja Daiva Citvarienė.

Ši knyga – tai tarptautinio bendradarbiavimo projektas, kuriame žymūs pasaulio parodų kuratoriai, bienalių įkūrėjai ir meno teoretikai, pasitelkdami Liverpulio, Bukarešto, Kauno, Šardžos, Taipėjaus ir kitų bienalių patirtį, analizuoja lokalumo ir globalumo paradoksus bienalių fenomeno istorijoje.

Šiuolaikinis bienalių fenomenas nepaliaujamai verčia kalbėti apie vadinamąjį glokalumą (angl. glocal), nuolatines globalumo ir lokalumo įtampas. Kaip teigia leidinio sudarytoja, Vytauto Didžiojo univeristeto galerijos „101“ vadovė Daiva Citvarienė, „įtampa tarp regiono lokalumo ir meno pasaulio globalumo vis dar yra vienas svarbiausių šiuolaikinio meno bienalių aspektų, tad siekdami dar kartą apmąstyti šį globalios pasaulio kultūros fenomeną klausiame: ar bienalės gali ir turi tapti eksperimentinėmis platformomis, kuriose būtų iš naujo apsvarstomos lokalumo ir globalumo sąveikos; ar bienalės turi įsitraukti į aktyvų dialogą su vietos kultūros lauku ir kartu pergalvoti savo tikslus, turėti ilgalaikį poveikį vietinėms meno scenoms ir vietos bendruomenėms? O galiausiai: kokia ateitis laukia „glokalių“ bienalių?”

Tekstų autoriai – žinomi ir pripažinti pasaulinio meno lauko dalyviai: vienas iš Liverpulio bienalės steigėjų, tarptautinių parodų kuratorius, „Tate Liverpool“ direktorius, „Tate“ leidyklos knygų serijos „Tate Modern Artists Series“ atsakingasis redaktorius Lewis Biggsas, daugelio tarptautinių parodų kuratorius, rašytojas, teorinių darbų apie šiuolaikinį meną autorius, 2015 m. Kauno bienalės parodos “Gijos: fantasmagorija apie atstumą” kuratorius Nicolas Bourriaud, meno istorikė, Bienalių fondo steigėja ir direktorė, ilgametė „Manifesta“ ir kitų bienalių bendradarbė Marieke van Hal, Hamburgo dailės akademijos profesorė, daugelio knygų meno ir filosofijos temomis autorė Michaela Ott, politologas, kultūros vadybininkas, kuratorius ir teoretikas, vienas iš politikai ir kultūrai skirto žurnalo „Pavilion“ redaktorių ir vienas iš Bukarešto bienalės direktorių Eugenas Rădescu, meno ir kultūros istorikė Skaidra Trilupaitytė, Kauno bienalės meno vadovė, menotyrininkė Virginija Vitkienė. Leidinio sudarytoja – Daiva Citvarienė – menotyrininkė, kuratorė, Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto dėstytoja, projekto www.atmintiesvietos.lt vadovė.

Interaktyvios garso instaliacijos kvies pažinti vaikų jausmų pasaulį

Spalio 3 d. Kaune M. Žilinsko dailės galerijos prieigose bus taip pat pristatyta interaktyvi instaliacija „Jausmų žemėlapis“, kuria siekiama atkreipti dėmesį į vaikų jausmų pasaulį ir jo įvairovę. Šioje erdvėje visuomenė bus kviečiama intymesniam susitikimui su vidiniu vaiko pasauliu. Skirtingose iliustracijos vietose sujungus 3–9 aktyvias zonas, paviljono viduryje stovintis dalyvis bus tarsi „apsupamas“ harmoningos melodijos ir žodinių žinučių. Įspūdis bus gana stiprus ir emociškai paveikus.

Mažą paviljoną primenančioje garso instaliacijoje, kurio architektė – Lina Mozūraitė, o garsinės dalies autorė – menininkė Sandra Kazlauskaitė, stebėtojai yra kviečiami susipažinti su vaikų jausmų pasauliu: visi garsai, išreiškiantys tinkamas ar netinkamas emocijas, taip pat dialogai buvo įrašyti 10–17 metų amžiaus vaikų. Kiekviename iš trijų paveikslų, kuriuos nupiešė iliustratorius Artūras Širin, žiūrovas galės liesti aktyvias zonas ir tarsi manipuliuodamas muzikiniais instrumentais kurti savo melodiją su žodžiais, kurios žinutė – nėra netinkamų emocijų.

„Sukurdami uždarą erdvę, norėjome pakviesti visuomenę intymesniam susitikimui su vidiniu vaiko pasauliu. Skirtingose iliustracijos vietose sujungus 3–9 aktyvias zonas, paviljono viduryje stovintis dalyvis bus tarsi „apsupamas“ harmoningos melodijos ir žodinių žinučių. Įspūdis bus gana stiprus ir emociškai paveikus“, – meninę idėją atskleidžia Goldsmiths universiteto (Didžioji Britanija) doktorantė S. Kazlauskaitė.

Projektas buvo vykdomas bendradarbiaujant su Kauno bienale, „Vaikų linija“, internetine žaislų parduotuve „Vukis“, „LRT Kultūra“. Projekto rėmėjas – Lietuvos kultūros taryba.

Kauno bienalę globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Kauno bienalės rėmėjai – ES programa Kūrybiška Europa, LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Kauno miesto savivaldybė.

Daugiau informacijos:
Ina Žurkuvienė
Kauno bienalės atstovė ryšiams su visuomene
press@biennial.lt, +370 652 14555